FATKEQĖSITĖ QĖ SOLLI DARVINIZMI PĖR NJERĖZIMIN
Faqja 2 e 3
Faqja 2 e 3 • 1, 2, 3
Re: FATKEQĖSITĖ QĖ SOLLI DARVINIZMI PĖR NJERĖZIMIN
Pėrshkrimi i qenieve njerėzore nga Darvini si lloje tė zhvilluara kafshėsh dhe paraqitja e disa racave si raca qė nuk e kanė pėrfunduar zhvillimin e tyre, ishin jashtėzakonisht tė rrezikshme dhe shkatėrruese nė historinė njerėzore. Ata qė e morėn kėtė pretendim tė Darvinit si udhėrrėfyesin e tyre, i shtypėn pa mėshirė racat e tjera, i detyruan tė jetonin nė kushtet mė tė kėqija dhe bėnė ēkishin ne dorė pėr ti shfarosur.
Bryan Appleyard, autor i librit "Brave New Worlds", shpjegon mentalitetin tiranik nė themel tė racizmit
dhe pasojat e tij nė kėtė mėnyrė:
Ēėshtja ėshtė se sapo njerėzit vendosin qė ti je njė krijesė mė e ulėt pėr ēfarėdo lloj arsyeje, qoftė supersticioze apo shkencore, duket se ska kufi deri nė ēmasė arrin mizoria e tyre. Ka shumė tė ngjarė qė tė tė shkaktojnė vuajtje duke u ndjerė plotėsisht tė justifikuar, sepse ata i ndan veēse njė hap i vogėl nga besimi se njė qenie tjetėr njerėzore ėshtė inferiore, pėr tek besimi se kjo qenie ėshtė e dėmshme, e rrezikshme apo kėrcėnuese pėr qeniet "superiore". Dhe vėrtet, disa mund ta pėrgjithėsojnė ēėshtjen edhe mė shumė dhe tė kėmbėngulin qė tė gjitha qeniet "inferiore" janė tė rrezikshme, sepse ata kėrcėnojnė jetėn apo shėndetin e tė gjithė racės njerėzore. Atėherė ata mund tė mbėshtesin idenė e sterilizimit, kufizimeve nė martesė apo edhe vrasjeve pėr tė parandaluar cėnimin e integritetit tė llojit prej tė dėbuarve nga shoqėria.42
Megjithatė, tė gjitha qeniet njerėzore janė krijuar tė barabarta. Nė Kuran bėhet i ditur krijimi i qenieve
njerėzore nė kėtė mėnyrė:
Zoti ėshtė Ai qė krijoi gjithēka nė mėnyrė tė pėrsosur dhe e nisi krijimin e njeriut nga balta. Pastaj krijoi pasardhėsit e tij nga njė pjesė e njė lėngu themelor. Mė pas i dha formė dhe fryu Shpirtin e Tij nė tė... (Sure Es-Sexhde: 7-9)
Ēdo qenie njerėzore, pa dallim race, mendon, ndjen, dashuron, vuan, emocionohet, njeh dashurinė, afrimitetin, ngrohtėsinė e dhembshurinė. Ēdo njeri njeh, gjithashtu, tiraninė, pėrbuzjen dhe vėshtirėsinė. Pėr kėtė arsye, gjatė gjithė historisė, ata qė besojnė se popujt e racave tė tjera janė kafshė gjysmė tė zhvilluara, ata qė fyejnė tė tjerėt, ata qė shfrytėzojnė qoftė edhe njė njeri tė vetėm dhe ata qė i pėrkrahin kėto praktika me teoritė e tyre tė rreme, kanė bėrė njė krim tė madh ndaj njerėzimit me injorancėn e tyre.
Nė kohėt tona ekzistojnė kultura tė shoqėrive njerėzore relativisht tė pazhvilluara. Tė gjithė kėta njerėz kanė tipare njerėzore, por u mungojnė ato kritere qė, nga aspekti teknik e kulturor, nė pėrgjithėsi, sundojnė botėn. Pėr shkak tė kushteve klimatike e natyrore, shumė komunitete kanė jetuar tė izoluar nga shoqėria e pėrgjithshme botėrore dhe kanė zhvilluar kultura krejt tė ndryshme, por nė secilėn prej tyre i gjen tė gjitha tiparet, zakonet e traditat qė janė tė pėrbashkėta pėr gjithė njerėzimin.
Ata qė kanė pėrfitime nga racizmi, e pėrqafuan me entuziazėm teorinė e Darvinit dhe i konsideruan ata njerėz, qė sndryshonin aspak nga tė tjerėt, si anėtarė tė njė race inferiore, madje edhe si kafshė. Si rezultat i kėsaj pikėpamjeje, edhe nė ditėt tona ka njerėz qė shtypin e pėrbuzin njerėzit dhe bashkėsitė e prapambetura, me pretekstin se kėta nuk kanė evoluar aq sa duhet.
Sidoqoftė, Zoti e ndalon rreptėsisht racizmin. Ai i krijoi tė gjithė njerėzit me ngjyrė e me gjuhė tė
ndryshme. Ky ėshtė njė tregues i fuqisė dhe shumėllojshmėrisė sė krijimit tė Tij:
Ndėr mrekullitė e Tij ėshtė krijimi i qiejve dhe i tokės, si dhe shumėllojshmėria e gjuhėve dhe e
Bryan Appleyard, autor i librit "Brave New Worlds", shpjegon mentalitetin tiranik nė themel tė racizmit
dhe pasojat e tij nė kėtė mėnyrė:
Ēėshtja ėshtė se sapo njerėzit vendosin qė ti je njė krijesė mė e ulėt pėr ēfarėdo lloj arsyeje, qoftė supersticioze apo shkencore, duket se ska kufi deri nė ēmasė arrin mizoria e tyre. Ka shumė tė ngjarė qė tė tė shkaktojnė vuajtje duke u ndjerė plotėsisht tė justifikuar, sepse ata i ndan veēse njė hap i vogėl nga besimi se njė qenie tjetėr njerėzore ėshtė inferiore, pėr tek besimi se kjo qenie ėshtė e dėmshme, e rrezikshme apo kėrcėnuese pėr qeniet "superiore". Dhe vėrtet, disa mund ta pėrgjithėsojnė ēėshtjen edhe mė shumė dhe tė kėmbėngulin qė tė gjitha qeniet "inferiore" janė tė rrezikshme, sepse ata kėrcėnojnė jetėn apo shėndetin e tė gjithė racės njerėzore. Atėherė ata mund tė mbėshtesin idenė e sterilizimit, kufizimeve nė martesė apo edhe vrasjeve pėr tė parandaluar cėnimin e integritetit tė llojit prej tė dėbuarve nga shoqėria.42
Megjithatė, tė gjitha qeniet njerėzore janė krijuar tė barabarta. Nė Kuran bėhet i ditur krijimi i qenieve
njerėzore nė kėtė mėnyrė:
Zoti ėshtė Ai qė krijoi gjithēka nė mėnyrė tė pėrsosur dhe e nisi krijimin e njeriut nga balta. Pastaj krijoi pasardhėsit e tij nga njė pjesė e njė lėngu themelor. Mė pas i dha formė dhe fryu Shpirtin e Tij nė tė... (Sure Es-Sexhde: 7-9)
Ēdo qenie njerėzore, pa dallim race, mendon, ndjen, dashuron, vuan, emocionohet, njeh dashurinė, afrimitetin, ngrohtėsinė e dhembshurinė. Ēdo njeri njeh, gjithashtu, tiraninė, pėrbuzjen dhe vėshtirėsinė. Pėr kėtė arsye, gjatė gjithė historisė, ata qė besojnė se popujt e racave tė tjera janė kafshė gjysmė tė zhvilluara, ata qė fyejnė tė tjerėt, ata qė shfrytėzojnė qoftė edhe njė njeri tė vetėm dhe ata qė i pėrkrahin kėto praktika me teoritė e tyre tė rreme, kanė bėrė njė krim tė madh ndaj njerėzimit me injorancėn e tyre.
Nė kohėt tona ekzistojnė kultura tė shoqėrive njerėzore relativisht tė pazhvilluara. Tė gjithė kėta njerėz kanė tipare njerėzore, por u mungojnė ato kritere qė, nga aspekti teknik e kulturor, nė pėrgjithėsi, sundojnė botėn. Pėr shkak tė kushteve klimatike e natyrore, shumė komunitete kanė jetuar tė izoluar nga shoqėria e pėrgjithshme botėrore dhe kanė zhvilluar kultura krejt tė ndryshme, por nė secilėn prej tyre i gjen tė gjitha tiparet, zakonet e traditat qė janė tė pėrbashkėta pėr gjithė njerėzimin.
Ata qė kanė pėrfitime nga racizmi, e pėrqafuan me entuziazėm teorinė e Darvinit dhe i konsideruan ata njerėz, qė sndryshonin aspak nga tė tjerėt, si anėtarė tė njė race inferiore, madje edhe si kafshė. Si rezultat i kėsaj pikėpamjeje, edhe nė ditėt tona ka njerėz qė shtypin e pėrbuzin njerėzit dhe bashkėsitė e prapambetura, me pretekstin se kėta nuk kanė evoluar aq sa duhet.
Sidoqoftė, Zoti e ndalon rreptėsisht racizmin. Ai i krijoi tė gjithė njerėzit me ngjyrė e me gjuhė tė
ndryshme. Ky ėshtė njė tregues i fuqisė dhe shumėllojshmėrisė sė krijimit tė Tij:
Ndėr mrekullitė e Tij ėshtė krijimi i qiejve dhe i tokės, si dhe shumėllojshmėria e gjuhėve dhe e
Nimfa- Administator
- Numri i postimeve : 4292
Age : 64
Registration date : 27/05/2008
Re: FATKEQĖSITĖ QĖ SOLLI DARVINIZMI PĖR NJERĖZIMIN
ngjyrave tuaja... (Kuran, surja Er-Rrum: 22)
Nimfa- Administator
- Numri i postimeve : 4292
Age : 64
Registration date : 27/05/2008
Re: FATKEQĖSITĖ QĖ SOLLI DARVINIZMI PĖR NJERĖZIMIN
PJESA E TRETE
Aleanca e tmerrshme midis Darvinit dhe Fashizmit
Aleanca e pėrgjakshme mes
Darvinit dhe Hitlerit
Nazizmi (Nacionalsocializmi) lindi nė atmosferėn kaotike tė Gjermanisė, pas humbjes sė saj nė Luftėn e Parė Botėrore. Udhėheqėsi i Partisė Nacionalsocialiste ishte Adolf Hitleri. Racizmi pėrbėnte bazėn e botėkuptimit tė Hitlerit. Ai besonte se raca ariane, elementi bazė i kombit gjerman, ishte superiore ndaj tė gjitha racave tė tjera dhe duhej tė sundonte mbi to. Ai ėndėrronte qė raca ariane tė ndėrtonte njė perandori qė do tė zgjaste 1000 vjet.
Mbėshtetja shkencore qė Hitleri gjeti pėr kėto teori raciste ishte teoria e Darvinit.
Kėshilltari mė i rėndėsishėm i Hitlerit, historiani racist gjerman Heinrich Von Treitschke, ishte mjaft i
ndikuar nga teoria e evolucionit dhe i mbėshteste pikėpamjet e tij raciste te Darvinizmi. Ai thoshte se"ko mbet
mund tė arrijnė zhvillim vetėm nė kushtet e njė konkurrence tė fortė si pėrzgjedhja natyrore e Darvinit"
dhe deklaronte se kjo do tė thoshte luftė e pėrhershme dhe e pashmangshme. Ai ishte i mendimit se "tė zaptosh
me anė tė shpatės ėshtė njė mėnyrė pėr ti sjellė qytetėrim barbarizmit dhe dituri injorancės". Ai
shkruante:
"Raca e verdhė sia thotė fare pėr aftėsi artistike dhe liri politike. Eshtė fati i racės sė zezė qė tu
shėrbejė tė bardhėve dhe tė jetė objekt i pėrēmimit tė tyre nė pėrjetėsi "43
Ndėrkohė qė Hitleri zhvillonte teoritė e tij, ai gjeti frymėzim, ashtu si dhe Treitschke, te Darvini dhe sidomos tek ideja e Darvinit mbi luftėn pėr mbijetesė. Pėr librin e tij famėkeq "Mein Kampf" (Lufta Ime), ai ishte frymėzuar pikėrisht nga ideja e kėsaj lufte pėr mbijetesė. Ashtu si Darvini, Hitleri u dha racave joevropiane statusin e majmunėve dhe tha: "Po hoqėt gjermanėt nordikė, smbetet gjė tjetėr pėrveē vallėzimit tė majmunėve."44
Nė mitingun e partisė nė vitin 1933 nė Nuremberg, Hitleri shpalli se "njė racė superiore e nėnshtron njė racė inferiore njė e drejtė qė e vėrejmė nė natyrė dhe qė mund tė konsiderohet si e vetmja e drejtė e imagjinueshme", sepse mbėshtetet te shkenca.45
Hitleri, i cili besonte nė epėrsinė e racės ariane, mendonte se epėrsia i ishte dhėnė kėsaj race nga natyra.
Nė librin "Mein Kampf", ai shkruan si vijon:
Ēifutėt formojnė njė kundėr-racė nėn-njerėzore, tė destinuar pėr ligėsi nga trashėgimia biologjike,ashtu
siē ėshtė e destinuar raca nordike pėr fisnikėri Historia do tė arrijė kulmin me njė perandori tė re
mijėvjeēare me njė shkėlqim tė paparė, e mbėshtetur nė njė hierarki racore tė re, tė caktuar prej vetė natyrės.46
Hitleri, i cili ishte i mendimit se qeniet njerėzore ishin kafshė tė njė shkalle tė lartė zhvillimi, besonte se nė vend qė tua linte nė dorė kontrollin e evolucionit forcave tė natyrės apo fatit, me njė fjalė rastėsisė, ishte e domosdoshme ta merrte vetė nė dorė zhvillimin e racės njerėzore. Ishte pikėrisht ky qėllimi final i lėvizjes naziste. Qė tė realizonte kėtė qėllim, hapi i parė ishte tė ndante e tė izolonte racat inferiore nga raca ariane, raca qė ata besonin se ishte superiore.
Aleanca e tmerrshme midis Darvinit dhe Fashizmit
Aleanca e pėrgjakshme mes
Darvinit dhe Hitlerit
Nazizmi (Nacionalsocializmi) lindi nė atmosferėn kaotike tė Gjermanisė, pas humbjes sė saj nė Luftėn e Parė Botėrore. Udhėheqėsi i Partisė Nacionalsocialiste ishte Adolf Hitleri. Racizmi pėrbėnte bazėn e botėkuptimit tė Hitlerit. Ai besonte se raca ariane, elementi bazė i kombit gjerman, ishte superiore ndaj tė gjitha racave tė tjera dhe duhej tė sundonte mbi to. Ai ėndėrronte qė raca ariane tė ndėrtonte njė perandori qė do tė zgjaste 1000 vjet.
Mbėshtetja shkencore qė Hitleri gjeti pėr kėto teori raciste ishte teoria e Darvinit.
Kėshilltari mė i rėndėsishėm i Hitlerit, historiani racist gjerman Heinrich Von Treitschke, ishte mjaft i
ndikuar nga teoria e evolucionit dhe i mbėshteste pikėpamjet e tij raciste te Darvinizmi. Ai thoshte se"ko mbet
mund tė arrijnė zhvillim vetėm nė kushtet e njė konkurrence tė fortė si pėrzgjedhja natyrore e Darvinit"
dhe deklaronte se kjo do tė thoshte luftė e pėrhershme dhe e pashmangshme. Ai ishte i mendimit se "tė zaptosh
me anė tė shpatės ėshtė njė mėnyrė pėr ti sjellė qytetėrim barbarizmit dhe dituri injorancės". Ai
shkruante:
"Raca e verdhė sia thotė fare pėr aftėsi artistike dhe liri politike. Eshtė fati i racės sė zezė qė tu
shėrbejė tė bardhėve dhe tė jetė objekt i pėrēmimit tė tyre nė pėrjetėsi "43
Ndėrkohė qė Hitleri zhvillonte teoritė e tij, ai gjeti frymėzim, ashtu si dhe Treitschke, te Darvini dhe sidomos tek ideja e Darvinit mbi luftėn pėr mbijetesė. Pėr librin e tij famėkeq "Mein Kampf" (Lufta Ime), ai ishte frymėzuar pikėrisht nga ideja e kėsaj lufte pėr mbijetesė. Ashtu si Darvini, Hitleri u dha racave joevropiane statusin e majmunėve dhe tha: "Po hoqėt gjermanėt nordikė, smbetet gjė tjetėr pėrveē vallėzimit tė majmunėve."44
Nė mitingun e partisė nė vitin 1933 nė Nuremberg, Hitleri shpalli se "njė racė superiore e nėnshtron njė racė inferiore njė e drejtė qė e vėrejmė nė natyrė dhe qė mund tė konsiderohet si e vetmja e drejtė e imagjinueshme", sepse mbėshtetet te shkenca.45
Hitleri, i cili besonte nė epėrsinė e racės ariane, mendonte se epėrsia i ishte dhėnė kėsaj race nga natyra.
Nė librin "Mein Kampf", ai shkruan si vijon:
Ēifutėt formojnė njė kundėr-racė nėn-njerėzore, tė destinuar pėr ligėsi nga trashėgimia biologjike,ashtu
siē ėshtė e destinuar raca nordike pėr fisnikėri Historia do tė arrijė kulmin me njė perandori tė re
mijėvjeēare me njė shkėlqim tė paparė, e mbėshtetur nė njė hierarki racore tė re, tė caktuar prej vetė natyrės.46
Hitleri, i cili ishte i mendimit se qeniet njerėzore ishin kafshė tė njė shkalle tė lartė zhvillimi, besonte se nė vend qė tua linte nė dorė kontrollin e evolucionit forcave tė natyrės apo fatit, me njė fjalė rastėsisė, ishte e domosdoshme ta merrte vetė nė dorė zhvillimin e racės njerėzore. Ishte pikėrisht ky qėllimi final i lėvizjes naziste. Qė tė realizonte kėtė qėllim, hapi i parė ishte tė ndante e tė izolonte racat inferiore nga raca ariane, raca qė ata besonin se ishte superiore.
Nimfa- Administator
- Numri i postimeve : 4292
Age : 64
Registration date : 27/05/2008
Re: FATKEQĖSITĖ QĖ SOLLI DARVINIZMI PĖR NJERĖZIMIN
Nė kėtė gjendje, nazistėt iu futėn punės pėr zbatimin e Darvinizmit dhe morėn si shembull "Teorinė e
Eugjenisė", qė e kishte burimin te Darvinizmi
Eugjenisė", qė e kishte burimin te Darvinizmi
Nimfa- Administator
- Numri i postimeve : 4292
Age : 64
Registration date : 27/05/2008
Re: FATKEQĖSITĖ QĖ SOLLI DARVINIZMI PĖR NJERĖZIMIN
Nė kėtė gjendje, nazistėt iu futėn punės pėr zbatimin e Darvinizmit dhe morėn si shembull "Teorinė e
Eugjenisė", qė e kishte burimin te Darvinizmi.
Teoria e Eugjenisė mbėshtetej
tek idetė darviniste
Teoria e Eugjenisė, e cila u shfaq nė gjysmėn e parė tė shekullit XX, kishte pėr qėllim spastrimin e tė sėmurėve dhe handikapatėve dhe pėrmirėsimin e racės njerėzore duke rritur numrin e individėve tė shėndetshėm. Sipas Teorisė sė Eugjenisė, sikurse shfaqen lloje mė tė mira kafshėsh, duke kryqėzuar kafshė tė shėndetshme me njėra-tjetrėn, ashtu mund tė pėrmirėsohet edhe raca njerėzore.
Siē mund tė pritet, ata qė e paraqitėn programin e Eugjenisė ishin darvinistėt. Nė krye tė valės eugjenike
nė Angli u vu kushėriri i Ēarls Darvinit, Frensis Galton dhe i biri i Darvinit, Leonard Darvini.
Ishte e qartė se ideja e Eugjenisė ishte rezultat i natyrshėm i Darvinizmit. Nė fakt, kėsaj tė vėrtete iu kushtua njė rėndėsi e veēantė nė ato botime qė pėrkrahnin Eugjenisė. Nė to thuhej: "Eugjenia ėshtė marrja pėrsipėr nga ana e njeriut e evolucionit tė vet."
Kenneth Ludmerer, historian mjeksie nė universitetin e Uashingtonit, vuri nė dukje se ideja e Eugjenisė ėshtė aq e vjetėr, sa "Republika" e Platonit, por ai shtoi, gjithashtu, se Darvinizmi ishte arsyeja qė u ngjall interesimi pėr idenė e hedhur nė shekullin XIX:
" mendimi i Eugjenisė moderne lindi vetėm nė shekullin XIX. Ngjallja e interesimit pėr Eugjeninė gjatė atij shekulli kishte rrėnjė tė shumta. Mė e rėndėsishmja ishte teoria e evolucionit, sepse idetė e Frensis Galtonit mbi Eugjenitikėn dhe ishte pikėrisht ai qė krijoi termin "Eugjeni" ishin rrjedhim logjik i drejpėrdrejtė i doktrinės shkencore tė shtjelluar prej kushėririt tė tij, Darvinit."47
Nė Gjermani, i pari qė u ndikua dhe e pėrhapi Eugjeninė ishte biologu i famshėm evolucionist Ernst Haeckel, i cili ishte mik i ngushtė dhe pėrkrahės i Darvinit. Pėr tė mbėshtetur teorinė e evolucionit, ai paraqiti tezėn e "pėrsėritjes", sipas sė cilės embrionet e ndryshme tė qenieve tė gjalla ngjasonin me njėra-tjetrėn. Mė vonė u zbulua se si ai kishte fallsifikuar tė dhėnat kur kishte nxjerrė kėtė pretendim.
Kur, nga njėra anė, Haeckel bėnte mashtrime shkencore tė kėtij lloji, nga ana tjetėr, i bėnte propagandė eugjenike. Ai sugjeroi qė fėmijėt handikapatė tė sapolindur tė vriten menjėherė, sepse kjo, sipas tij, do tė pėrshpejtonte evolucionin e shoqėrisė. Ai shkoi edhe mė tej, duke thėnė se leprozėt dhe njerėzit e sėmurė me kancer dhe me sėmundje mendore duhet tė vriten pa iu dhimbsur kujt. Pėrndryshe kėta njerėz do ti bėheshin barrė shoqėrisė dhe do tė ngadalėsonin evolucionin. Studiuesi amerikan Xhorxh Stein e pėrmblodhi besnikėrinė e verbėr tė Haeckel ndaj teorisė sė evolucionit nė njė artikull tė tijin nė revistėn "American Scientist" nė kėtė mėnyrė:
Ai [Heackel] ishte i mendimit se Darvini kishte tė drejtė njerėzimi, pa dyshim, kishte evoluar nga mbretėria e kafshėve. Si rrjedhim, (dhe kėtu hapi fatal ishte hedhur me prezantimin e parė tė rėndėsishėm tė Darvinizmit nga Heackel nė Gjermani), ekzistenca shoqėrore dhe politike e njerėzimit drejtohet nga ligjet e evolucionit, pėrzgjedhja natyrore dhe biologjia, siē tregohet qartė nga Darvini. Tė mendoje ndryshe ishte bestytni.48
Heackel vdiq nė 1919, por idetė e tij u trashėguan nga nazistėt. Pak kohė pas ardhjes nė pushtet t
Eugjenisė", qė e kishte burimin te Darvinizmi.
Teoria e Eugjenisė mbėshtetej
tek idetė darviniste
Teoria e Eugjenisė, e cila u shfaq nė gjysmėn e parė tė shekullit XX, kishte pėr qėllim spastrimin e tė sėmurėve dhe handikapatėve dhe pėrmirėsimin e racės njerėzore duke rritur numrin e individėve tė shėndetshėm. Sipas Teorisė sė Eugjenisė, sikurse shfaqen lloje mė tė mira kafshėsh, duke kryqėzuar kafshė tė shėndetshme me njėra-tjetrėn, ashtu mund tė pėrmirėsohet edhe raca njerėzore.
Siē mund tė pritet, ata qė e paraqitėn programin e Eugjenisė ishin darvinistėt. Nė krye tė valės eugjenike
nė Angli u vu kushėriri i Ēarls Darvinit, Frensis Galton dhe i biri i Darvinit, Leonard Darvini.
Ishte e qartė se ideja e Eugjenisė ishte rezultat i natyrshėm i Darvinizmit. Nė fakt, kėsaj tė vėrtete iu kushtua njė rėndėsi e veēantė nė ato botime qė pėrkrahnin Eugjenisė. Nė to thuhej: "Eugjenia ėshtė marrja pėrsipėr nga ana e njeriut e evolucionit tė vet."
Kenneth Ludmerer, historian mjeksie nė universitetin e Uashingtonit, vuri nė dukje se ideja e Eugjenisė ėshtė aq e vjetėr, sa "Republika" e Platonit, por ai shtoi, gjithashtu, se Darvinizmi ishte arsyeja qė u ngjall interesimi pėr idenė e hedhur nė shekullin XIX:
" mendimi i Eugjenisė moderne lindi vetėm nė shekullin XIX. Ngjallja e interesimit pėr Eugjeninė gjatė atij shekulli kishte rrėnjė tė shumta. Mė e rėndėsishmja ishte teoria e evolucionit, sepse idetė e Frensis Galtonit mbi Eugjenitikėn dhe ishte pikėrisht ai qė krijoi termin "Eugjeni" ishin rrjedhim logjik i drejpėrdrejtė i doktrinės shkencore tė shtjelluar prej kushėririt tė tij, Darvinit."47
Nė Gjermani, i pari qė u ndikua dhe e pėrhapi Eugjeninė ishte biologu i famshėm evolucionist Ernst Haeckel, i cili ishte mik i ngushtė dhe pėrkrahės i Darvinit. Pėr tė mbėshtetur teorinė e evolucionit, ai paraqiti tezėn e "pėrsėritjes", sipas sė cilės embrionet e ndryshme tė qenieve tė gjalla ngjasonin me njėra-tjetrėn. Mė vonė u zbulua se si ai kishte fallsifikuar tė dhėnat kur kishte nxjerrė kėtė pretendim.
Kur, nga njėra anė, Haeckel bėnte mashtrime shkencore tė kėtij lloji, nga ana tjetėr, i bėnte propagandė eugjenike. Ai sugjeroi qė fėmijėt handikapatė tė sapolindur tė vriten menjėherė, sepse kjo, sipas tij, do tė pėrshpejtonte evolucionin e shoqėrisė. Ai shkoi edhe mė tej, duke thėnė se leprozėt dhe njerėzit e sėmurė me kancer dhe me sėmundje mendore duhet tė vriten pa iu dhimbsur kujt. Pėrndryshe kėta njerėz do ti bėheshin barrė shoqėrisė dhe do tė ngadalėsonin evolucionin. Studiuesi amerikan Xhorxh Stein e pėrmblodhi besnikėrinė e verbėr tė Haeckel ndaj teorisė sė evolucionit nė njė artikull tė tijin nė revistėn "American Scientist" nė kėtė mėnyrė:
Ai [Heackel] ishte i mendimit se Darvini kishte tė drejtė njerėzimi, pa dyshim, kishte evoluar nga mbretėria e kafshėve. Si rrjedhim, (dhe kėtu hapi fatal ishte hedhur me prezantimin e parė tė rėndėsishėm tė Darvinizmit nga Heackel nė Gjermani), ekzistenca shoqėrore dhe politike e njerėzimit drejtohet nga ligjet e evolucionit, pėrzgjedhja natyrore dhe biologjia, siē tregohet qartė nga Darvini. Tė mendoje ndryshe ishte bestytni.48
Heackel vdiq nė 1919, por idetė e tij u trashėguan nga nazistėt. Pak kohė pas ardhjes nė pushtet t
Nimfa- Administator
- Numri i postimeve : 4292
Age : 64
Registration date : 27/05/2008
Re: FATKEQĖSITĖ QĖ SOLLI DARVINIZMI PĖR NJERĖZIMIN
Hitlerit, nisi njė program zyrtar Eugjenik. Hitleri e pėrmblodhi politikėn e re nė kėto fjali:
Nė pushtetin popullor, stėrvitja e mendjes dhe e trupit do tė luajė njė rol tė rėndėsishėm, por edhe pėrzgjedhja njerėzore ėshtė po aq e rėndėsishme . Shteti ka pėr detyrė tė shpallė si tė papėrshtatshėm pėr qėllime riprodhimi cilindo qė duket qartė se ėshtė i sėmurė apo jo i shėndoshė gjenetikisht dhe duhet ta ēojė
deri nė fund kėtė detyrė pa mėshirė, pavarėsisht nga mirėkuptimi apo mungesa e mirėkuptimit nga ana e ndonjėrit. Ndalimi i riprodhimit tė personave me tė meta trupore apo mendore pėr njė periudhė kohe prej vetėm 600 vjetėsh do ēonte nė pėrmirėsim tė shėndetit tė njeriut, gjė qė smund tė pėrfytyrohet nė ditėt e sotme. Po tė realizohej dhe planifikohej pjelloria e anėtarėve mė tė shėndetshėm tė racės, rezultati do tė
ishte njė racė, e cila do ti kishte humbur farat e kalbjes trupore dhe shpirtėrore qė bartim ne sot.49
Si domosdoshmėri e kėsaj politike tė ndjekur nga Hitleri, tė sėmurėt me tė meta mendore, invalidėt, tė verbėrit qė nga lindja, si dhe individėt me sėmundje gjenetike nė shoqėrinė gjermane, u mblodhėn nė "qendra sterilizimi" tė veēanta. Kėta njerėz konsideroheshin si parazitė tė dėmshėm pėr pastėrtinė dhe pėrparimin evolucionar tė racės gjermane. Pak mė vonė, nė fakt, ata njerėz qė ishin spastruar nga shoqėria filluan tė vriten
me urdhėr tė fshehtė tė Hitlerit.
Kėto vrasje u paraqitėn si krejt tė arsyeshme dhe ata qė pranoheshin si inferiorė gjenitikisht, pėrshkruheshin si "pa pėrfitim" dhe pengesė pėr zhvillimin e kombit. Grupe tė shumta, duke pėrfshirė raca e popuj tė ndryshėm, qė shiheshin si raca inferiore, dalėngadalė filluan tė pėrfshihen nė listė. Mė vonė u pėrfshinė njerėzit e sėmurė e tė moshuar, ata me verdhėz, ata me tė meta tė rėnda mendore, shurdhmemecėt, madje dhe ata me sėmundje tė pashėrueshme. Kur atleti zezak Xhesi Ouens fitoi 4 medalje ari nė Lojrat Olimpike tė Berlinit nė 1936, Hitleri, edhe pse i uroi tė gjithė konkuruesit, nuk pranoi tė uronte Xhesi Ouensin dhe u largua nga stadiumi. Disa evolucionistė, madje, mbėshtetėn pikėpamjen se femrat ishin inferiore ndaj meshkujve nga pikėpamja e evolucionit.
Dr. Robert Vartenberg, profesor i shquar i neurologjisė nė Kaliforni, u pėrpoq tė vėrtetonte inferioritetin e femrave duke thėnė se ato nuk do tė mund tė mbijetonin, po mos tė kishin "mbrojtjen e meshkujve". Ai arriti nė pėrfundimin se, pėr shkak se femrat qė ishin mė tė dobta nuk eliminoheshin me shpejtėsi falė kėsaj mbrojtjeje, kjo sillte ngadalėsim nė procesin e evolucionit dhe pėr kėtė arsye, pėrzgjedhja natyrore nuk vepronte aq shumė te femrat sa ēvepronte te meshkujt. Nė bazė tė kėtyre mendimeve, nė Gjermaninė Naziste femrat ndaloheshin hapur qė tė ushtronin profesione tė caktuara.50
Menjėherė pas zhvillimit tė Darvinizmit dhe idesė sė Eugjenitikės, nė Gjermani, "shkencėtarėt racistė" mbėshtetėn hapur vrasjen e anėtarėve dhe segmenteve tė padėshiruara tė popullsisė. Njė prej kėtyre shkencėtarėve, Adolf Jost, "nxorri njė thirrje pėr vrasje tė drejtpėrdrejtė mjekėsore" nė njė libėr tė botuar nė vitin 1895, "Das Recht auf den Tod" (E drejta pėr vdekjen). Josti ishte i mendimit se "pėr hir tė shėndetit tė
organizmit shoqėror, shteti duhet tė marrė pėrsipėr vdekjen e individėve". Adolf Jost ishte udhėheqėsi
shpirtėror i Hitlerit, qė u shfaq nė skenėn politike pothuajse 30 vjet mė vonė. "Shteti duhet tė kujdeset qė vetėm tė shėndetshmit tė lindin fėmijė,"- thoshte Hitleri. "Ai duhet tė shpallė si tė papėrshtatshėm pėr riprodhim tė gjithė ata qė kanė ndonjė lloj sėmundjeje apo qė kanė trashėguar ndonjė mangėsi e, si rrjedhim, mund ta lėnė trashėgimi te tė tjerėt".51
Nė bazė tė njė ligji tė nxjerrė nė vitin 1933, 350.000 njerėz me tė meta mendore, 30.000 evgjitė dhe qindra fėmijė zezakė u sterilizuan me metoda tė tilla si tredhja, rrezet X, injektimet dhe shoku elektrik nė zonėn e organeve gjinitale. Njė oficer nazist, ka thėnė: "Nacionalsocializmi sėshtė gjė tjetėr, veēse biologji e vėnė nė
Nė pushtetin popullor, stėrvitja e mendjes dhe e trupit do tė luajė njė rol tė rėndėsishėm, por edhe pėrzgjedhja njerėzore ėshtė po aq e rėndėsishme . Shteti ka pėr detyrė tė shpallė si tė papėrshtatshėm pėr qėllime riprodhimi cilindo qė duket qartė se ėshtė i sėmurė apo jo i shėndoshė gjenetikisht dhe duhet ta ēojė
deri nė fund kėtė detyrė pa mėshirė, pavarėsisht nga mirėkuptimi apo mungesa e mirėkuptimit nga ana e ndonjėrit. Ndalimi i riprodhimit tė personave me tė meta trupore apo mendore pėr njė periudhė kohe prej vetėm 600 vjetėsh do ēonte nė pėrmirėsim tė shėndetit tė njeriut, gjė qė smund tė pėrfytyrohet nė ditėt e sotme. Po tė realizohej dhe planifikohej pjelloria e anėtarėve mė tė shėndetshėm tė racės, rezultati do tė
ishte njė racė, e cila do ti kishte humbur farat e kalbjes trupore dhe shpirtėrore qė bartim ne sot.49
Si domosdoshmėri e kėsaj politike tė ndjekur nga Hitleri, tė sėmurėt me tė meta mendore, invalidėt, tė verbėrit qė nga lindja, si dhe individėt me sėmundje gjenetike nė shoqėrinė gjermane, u mblodhėn nė "qendra sterilizimi" tė veēanta. Kėta njerėz konsideroheshin si parazitė tė dėmshėm pėr pastėrtinė dhe pėrparimin evolucionar tė racės gjermane. Pak mė vonė, nė fakt, ata njerėz qė ishin spastruar nga shoqėria filluan tė vriten
me urdhėr tė fshehtė tė Hitlerit.
Kėto vrasje u paraqitėn si krejt tė arsyeshme dhe ata qė pranoheshin si inferiorė gjenitikisht, pėrshkruheshin si "pa pėrfitim" dhe pengesė pėr zhvillimin e kombit. Grupe tė shumta, duke pėrfshirė raca e popuj tė ndryshėm, qė shiheshin si raca inferiore, dalėngadalė filluan tė pėrfshihen nė listė. Mė vonė u pėrfshinė njerėzit e sėmurė e tė moshuar, ata me verdhėz, ata me tė meta tė rėnda mendore, shurdhmemecėt, madje dhe ata me sėmundje tė pashėrueshme. Kur atleti zezak Xhesi Ouens fitoi 4 medalje ari nė Lojrat Olimpike tė Berlinit nė 1936, Hitleri, edhe pse i uroi tė gjithė konkuruesit, nuk pranoi tė uronte Xhesi Ouensin dhe u largua nga stadiumi. Disa evolucionistė, madje, mbėshtetėn pikėpamjen se femrat ishin inferiore ndaj meshkujve nga pikėpamja e evolucionit.
Dr. Robert Vartenberg, profesor i shquar i neurologjisė nė Kaliforni, u pėrpoq tė vėrtetonte inferioritetin e femrave duke thėnė se ato nuk do tė mund tė mbijetonin, po mos tė kishin "mbrojtjen e meshkujve". Ai arriti nė pėrfundimin se, pėr shkak se femrat qė ishin mė tė dobta nuk eliminoheshin me shpejtėsi falė kėsaj mbrojtjeje, kjo sillte ngadalėsim nė procesin e evolucionit dhe pėr kėtė arsye, pėrzgjedhja natyrore nuk vepronte aq shumė te femrat sa ēvepronte te meshkujt. Nė bazė tė kėtyre mendimeve, nė Gjermaninė Naziste femrat ndaloheshin hapur qė tė ushtronin profesione tė caktuara.50
Menjėherė pas zhvillimit tė Darvinizmit dhe idesė sė Eugjenitikės, nė Gjermani, "shkencėtarėt racistė" mbėshtetėn hapur vrasjen e anėtarėve dhe segmenteve tė padėshiruara tė popullsisė. Njė prej kėtyre shkencėtarėve, Adolf Jost, "nxorri njė thirrje pėr vrasje tė drejtpėrdrejtė mjekėsore" nė njė libėr tė botuar nė vitin 1895, "Das Recht auf den Tod" (E drejta pėr vdekjen). Josti ishte i mendimit se "pėr hir tė shėndetit tė
organizmit shoqėror, shteti duhet tė marrė pėrsipėr vdekjen e individėve". Adolf Jost ishte udhėheqėsi
shpirtėror i Hitlerit, qė u shfaq nė skenėn politike pothuajse 30 vjet mė vonė. "Shteti duhet tė kujdeset qė vetėm tė shėndetshmit tė lindin fėmijė,"- thoshte Hitleri. "Ai duhet tė shpallė si tė papėrshtatshėm pėr riprodhim tė gjithė ata qė kanė ndonjė lloj sėmundjeje apo qė kanė trashėguar ndonjė mangėsi e, si rrjedhim, mund ta lėnė trashėgimi te tė tjerėt".51
Nė bazė tė njė ligji tė nxjerrė nė vitin 1933, 350.000 njerėz me tė meta mendore, 30.000 evgjitė dhe qindra fėmijė zezakė u sterilizuan me metoda tė tilla si tredhja, rrezet X, injektimet dhe shoku elektrik nė zonėn e organeve gjinitale. Njė oficer nazist, ka thėnė: "Nacionalsocializmi sėshtė gjė tjetėr, veēse biologji e vėnė nė
Nimfa- Administator
- Numri i postimeve : 4292
Age : 64
Registration date : 27/05/2008
Re: FATKEQĖSITĖ QĖ SOLLI DARVINIZMI PĖR NJERĖZIMIN
jetė."52
Pėrveē pėrpjekjeve pėr tė pėrshpejtuar zhvillimin e racės gjermane me anė tė vrasjes dhe politikave tė pamėshirshme kundėr njerėzve tė pafajshėm, Hitleri po praktikonte edhe njė formė tjetėr tė Eugjenitikės. Gra e burra bjondė e sykaltėr, tė pranuar si pėrfaqėsues tė racės gjermane, u inkurajuan tė krijonin lidhje e tė bėnin fėmijė. Nė 1935 "ferma" tė veēanta riprodhimi u krijuan pėr kėtė qėllim. Kėto ferma, ku u vendosėn vajza tė reja qė i plotėsonin kriteret raciste, shpesh frekuentoheshin prej njėsive tė forcave speciale (SS). Fėmijėt e jashtėligjshėm qė lindnin nė kėto ferma rriteshin si ushtarė tė mbretėrisė sė ardhshme gjermane njėmijė vjeēare.
Pėrveē pėrpjekjeve pėr tė pėrshpejtuar zhvillimin e racės gjermane me anė tė vrasjes dhe politikave tė pamėshirshme kundėr njerėzve tė pafajshėm, Hitleri po praktikonte edhe njė formė tjetėr tė Eugjenitikės. Gra e burra bjondė e sykaltėr, tė pranuar si pėrfaqėsues tė racės gjermane, u inkurajuan tė krijonin lidhje e tė bėnin fėmijė. Nė 1935 "ferma" tė veēanta riprodhimi u krijuan pėr kėtė qėllim. Kėto ferma, ku u vendosėn vajza tė reja qė i plotėsonin kriteret raciste, shpesh frekuentoheshin prej njėsive tė forcave speciale (SS). Fėmijėt e jashtėligjshėm qė lindnin nė kėto ferma rriteshin si ushtarė tė mbretėrisė sė ardhshme gjermane njėmijė vjeēare.
Nimfa- Administator
- Numri i postimeve : 4292
Age : 64
Registration date : 27/05/2008
Re: FATKEQĖSITĖ QĖ SOLLI DARVINIZMI PĖR NJERĖZIMIN
Devijimi ariano-racor i nazistėve
Nazistėt pėrdorėn pėrsėri koncepte darviniste pėr tė vėrtetuar superioritetin e racės ariane.
Darvini kishte pretenduar se me evoluimin e njerėzve zmadhohej edhe kafka e tyre. Nazistėt e pėrqafuan fort kėtė ide dhe ia nisėn punės pėr matjen e kafkave, pėr tė treguar se raca gjermane ishte superiore. Nė ēdo cep tė Gjermanisė naziste u bėnė krahasime qė tregonin se kafkat gjermane ishin mė tė mėdha sesa ato tė racave tė tjera. Dhėmbėt, sytė, flokėt dhe tipare tė tjera u vlerėsuan nė bazė tė pėrmasave evolucionare. Individėt qė nuk pėrkonin me pėrmasat e kėrkuara, duhej tė shfaroseshin nė emėr tė parimeve tė Eugjenitikės.
E gjitha kjo marrėzi u krye nė emėr tė zbatimit tė parimeve darviniste nė shoqėri. Historiani amerikan Michael Gordin, autor i librit "The Nazi Doctors and the Nuremberg Code" (Mjekėt nazistė dhe kodi i Nurembergut), e zbulon realitetin nė kėtė mėnyrė:
Unė mendoj se ajo qė ndodhi ishte njė kombinim i pėrsosur i ideologjisė naziste, Darvinizmit Social dhe
higjenės racore, ashtu siē u shfaq nė fund tė shekullit XIX.53
Xhorxh Stein e shpjegon kėtė dukuri:
Nacionalsocializmi, apo ēfarėdo tė ketė qenė, nė fund tė fundit ka qenė pėrpjekja e parė, plotėsisht e
ndėrgjegjshme, pėr tė organizuar njė bashkėsi politike, duke u mbėshtetur tek njė biopolitikė e hapur:njė
biopolitikė nė pėrputhje tė plotė me faktet shkencore tė revolucionit darvinian.54
Evolucionisti me famė. Sir Arthur Keith, shprehet pėr Hitlerin si vijon:
Fyreri gjerman ėshtė evolucionist; ai me vetėdije tė plotė ka kėrkuar ta bėjė praktikėn e ndjekur nė
Gjermani tė pėrputhet me teorinė e evolucionit.55
Autori i librit "Darwin: Before and After", Robert Clarke, nxori pėrfundimin se Adolf Hitleri " ishte magjepsur nga mėsimet evolucioniste, ndoshta, qysh nė vegjėli. Hitleri arsyetonte se njė racė mė e lartė do tė sundonte gjithmonė mbi njė mė tė ulėt."56 Filozofia politike e Gjermanisė naziste mori formė nėn ndikimin e kėtyre ideve tė Hitlerit.
Autori i librit "Raca dhe Rajhu", Joseph Tenenbaum shkruan se filozofia politike e Gjermanisė ishte
ndėrtuar nė bazė tė bindjes se pėr ecjen pėrpara tė evolucionit ishin tė domosdoshme:
lufta, seleksionimi natyror dhe mbijetesa e mė tė fortit, tė gjitha kėto nocione dhe vėzhgime studimore tė arritura nga Darvini por tashmė tė zhvilluara qė nė embrion nė filozofinė shoqėrore gjermane tė shekullit XIX... Nė kėtė mėnyrė, u zhvillua doktrina e tė drejtės sė natyrshme tė Gjermanisė pėr tė sunduar botėn nė bazė tė fuqisė supreme [tė njė] marrėdhėnijeje "ēekani dhe kudhre" mes Rajhut dhe kombeve mė tė dobta.57
Adolf Hitleri nuk ishte i vetmi ndėr udhėheqėsit nazistė nė "luftėn e tij tė evolucionit ideologjik." Hainrih
Nazistėt pėrdorėn pėrsėri koncepte darviniste pėr tė vėrtetuar superioritetin e racės ariane.
Darvini kishte pretenduar se me evoluimin e njerėzve zmadhohej edhe kafka e tyre. Nazistėt e pėrqafuan fort kėtė ide dhe ia nisėn punės pėr matjen e kafkave, pėr tė treguar se raca gjermane ishte superiore. Nė ēdo cep tė Gjermanisė naziste u bėnė krahasime qė tregonin se kafkat gjermane ishin mė tė mėdha sesa ato tė racave tė tjera. Dhėmbėt, sytė, flokėt dhe tipare tė tjera u vlerėsuan nė bazė tė pėrmasave evolucionare. Individėt qė nuk pėrkonin me pėrmasat e kėrkuara, duhej tė shfaroseshin nė emėr tė parimeve tė Eugjenitikės.
E gjitha kjo marrėzi u krye nė emėr tė zbatimit tė parimeve darviniste nė shoqėri. Historiani amerikan Michael Gordin, autor i librit "The Nazi Doctors and the Nuremberg Code" (Mjekėt nazistė dhe kodi i Nurembergut), e zbulon realitetin nė kėtė mėnyrė:
Unė mendoj se ajo qė ndodhi ishte njė kombinim i pėrsosur i ideologjisė naziste, Darvinizmit Social dhe
higjenės racore, ashtu siē u shfaq nė fund tė shekullit XIX.53
Xhorxh Stein e shpjegon kėtė dukuri:
Nacionalsocializmi, apo ēfarėdo tė ketė qenė, nė fund tė fundit ka qenė pėrpjekja e parė, plotėsisht e
ndėrgjegjshme, pėr tė organizuar njė bashkėsi politike, duke u mbėshtetur tek njė biopolitikė e hapur:njė
biopolitikė nė pėrputhje tė plotė me faktet shkencore tė revolucionit darvinian.54
Evolucionisti me famė. Sir Arthur Keith, shprehet pėr Hitlerin si vijon:
Fyreri gjerman ėshtė evolucionist; ai me vetėdije tė plotė ka kėrkuar ta bėjė praktikėn e ndjekur nė
Gjermani tė pėrputhet me teorinė e evolucionit.55
Autori i librit "Darwin: Before and After", Robert Clarke, nxori pėrfundimin se Adolf Hitleri " ishte magjepsur nga mėsimet evolucioniste, ndoshta, qysh nė vegjėli. Hitleri arsyetonte se njė racė mė e lartė do tė sundonte gjithmonė mbi njė mė tė ulėt."56 Filozofia politike e Gjermanisė naziste mori formė nėn ndikimin e kėtyre ideve tė Hitlerit.
Autori i librit "Raca dhe Rajhu", Joseph Tenenbaum shkruan se filozofia politike e Gjermanisė ishte
ndėrtuar nė bazė tė bindjes se pėr ecjen pėrpara tė evolucionit ishin tė domosdoshme:
lufta, seleksionimi natyror dhe mbijetesa e mė tė fortit, tė gjitha kėto nocione dhe vėzhgime studimore tė arritura nga Darvini por tashmė tė zhvilluara qė nė embrion nė filozofinė shoqėrore gjermane tė shekullit XIX... Nė kėtė mėnyrė, u zhvillua doktrina e tė drejtės sė natyrshme tė Gjermanisė pėr tė sunduar botėn nė bazė tė fuqisė supreme [tė njė] marrėdhėnijeje "ēekani dhe kudhre" mes Rajhut dhe kombeve mė tė dobta.57
Adolf Hitleri nuk ishte i vetmi ndėr udhėheqėsit nazistė nė "luftėn e tij tė evolucionit ideologjik." Hainrih
Nimfa- Administator
- Numri i postimeve : 4292
Age : 64
Registration date : 27/05/2008
Re: FATKEQĖSITĖ QĖ SOLLI DARVINIZMI PĖR NJERĖZIMIN
Himler, kreu i gestapos, "pohoi se ligji i natyrės duhet tė bėjė tė vetėn nė luftėn pėr ekzistencė." Nė fakt, tė gjithė udhėheqėsit nazistė i ishin kushtuar evolucionit dhe racizmit gjerman, ashtu sikurse vlerėsonin shumica e shkencėtarėve dhe industrialistėve gjermanė gjatė atyre viteve tė mallkuara.58
Nimfa- Administator
- Numri i postimeve : 4292
Age : 64
Registration date : 27/05/2008
Re: FATKEQĖSITĖ QĖ SOLLI DARVINIZMI PĖR NJERĖZIMIN
Urrejtja e Hitlerit pėr fenė
Njė arsye tjetėr qė shpjegon rėndėsinė e madhe qė Hitleri i dha teorisė sė evolucionit ishte se ai e shikonte teorinė si njė armė kundėr besimit fetar. Hitleri ndjente njė urrejtje tė thellė pėr fetė me origjinė hyjnore. Virtytet morale si dhembshuria, mėshira dhe pėrulėsia, tė urdhėruara nga kėto fe, pėrfaqėsonin njė pengesė tė madhe pėr njeriun arian tė pamėshirshėm dhe luftėtar qė nazistėt donin tė krijonin. Kjo ishte arsyeja qė, sapo erdhėn nė fuqi nazistėt nė vitin 1933, u pėrpoqėn ta kthenin shoqėrinė gjermane nė besimet e hershme pagane. Kryqi i thyer (Swastika), simbol nga kulturat e vjetra pagane, ishte njė shenjė e kėtij rikthimi. Ceremonitė naziste, tė mbajtura nė ēdo cep tė Gjermanisė, pėrbėnin njė kthim nė ritet e lashta pagane. Ideja e evolucionit, trashėgim nga kulturat pagane, shkonte pėr mrekulli me ideologjinė e Nazizmit. Hitleri njė herė zbuloi qėndrimin e tij ndaj Krishtėrimit kur e tha hapur se feja ėshtė:
... gėnjeshtėr e organizuar [qė] sduhet ti mbetet as nam as nishan. Shteti duhet tė mbetet padroni absolut. Kur isha mė i ri, mendoja se ishte e domosdoshme ti vihesh [shkatėrrimit tė fesė] me dinamit Situata pėrfundimtare duhet tė jetė nė Fronin e Shėn Pjetrit, njė prift shėrbyes i kaluar nė moshė; ballė pėr ballė me tė, ca plaka ogurzeza Tė rinjtė dhe tė shėndetshmit janė nė anėn tonė Popujt tanė mė parė kanė arritur tė jetonin mirė e bukur edhe pa kėtė fe. Unė kam gjashtė divizione me forca speciale (SS) krejt indiferentė ndaj ēėshtjeve tė fesė.59
Daniel Gasman i bėri tė njohura arsyet e urrejtjes sė Hitlerit pėr fenė nė librin e tij "Origjina shkencore e
Nacionalsocializmit":
Hitleri theksoi dhe veēoi idenė e evolucionit biologjik si armėn kryesore kundėr fesė tradicionale dhe vazhdimisht dėnonte Krishtėrimin, sepse ky i fundit kundėrshtonte mėsimet e evolucionit Pėr Hitlerin, evolucioni ishte vula e shkencės dhe e kulturės bashkėkohore.60
Faktikisht, shkaku themelor i katastrofave tė panumėrta qė pėrjetoi bota nė shekullin XX ishte karakteri i njerėzve tė tillė si Hitleri dhe nazistėve tė pafe. Kėta njerėz qė mohonin ekzistencėn e Zotit dhe besonin se qeniet njerėzore kishin evoluar derisa u bėnė kafshė tė zhvilluara, e shihnin veten si tė pakontrolluar, pa kurrėfarė pėrgjegjėsie nė botė. Imoraliteti dhe tirania e tyre nuk njihte kufij dhe pėr kėtė arsye ata vranė pa pikė mėshire miliona njerėz. Vėshtirėsitė dhe vuajtjet qė lindin nė njė shoqėri pa fe shihen qartė nė shembullin e Hitlerit, Stalinit, Mao Ce Dunit, Pol Potit, Frankos, Musolinit e tė tjerė, tė cilėt e mbytėn nė gjak shekullin XX. Sigurisht qė duhet nxjerrė njė mėsim nga makthi qė vjen nga mungesa e fesė.
Njė arsye tjetėr qė shpjegon rėndėsinė e madhe qė Hitleri i dha teorisė sė evolucionit ishte se ai e shikonte teorinė si njė armė kundėr besimit fetar. Hitleri ndjente njė urrejtje tė thellė pėr fetė me origjinė hyjnore. Virtytet morale si dhembshuria, mėshira dhe pėrulėsia, tė urdhėruara nga kėto fe, pėrfaqėsonin njė pengesė tė madhe pėr njeriun arian tė pamėshirshėm dhe luftėtar qė nazistėt donin tė krijonin. Kjo ishte arsyeja qė, sapo erdhėn nė fuqi nazistėt nė vitin 1933, u pėrpoqėn ta kthenin shoqėrinė gjermane nė besimet e hershme pagane. Kryqi i thyer (Swastika), simbol nga kulturat e vjetra pagane, ishte njė shenjė e kėtij rikthimi. Ceremonitė naziste, tė mbajtura nė ēdo cep tė Gjermanisė, pėrbėnin njė kthim nė ritet e lashta pagane. Ideja e evolucionit, trashėgim nga kulturat pagane, shkonte pėr mrekulli me ideologjinė e Nazizmit. Hitleri njė herė zbuloi qėndrimin e tij ndaj Krishtėrimit kur e tha hapur se feja ėshtė:
... gėnjeshtėr e organizuar [qė] sduhet ti mbetet as nam as nishan. Shteti duhet tė mbetet padroni absolut. Kur isha mė i ri, mendoja se ishte e domosdoshme ti vihesh [shkatėrrimit tė fesė] me dinamit Situata pėrfundimtare duhet tė jetė nė Fronin e Shėn Pjetrit, njė prift shėrbyes i kaluar nė moshė; ballė pėr ballė me tė, ca plaka ogurzeza Tė rinjtė dhe tė shėndetshmit janė nė anėn tonė Popujt tanė mė parė kanė arritur tė jetonin mirė e bukur edhe pa kėtė fe. Unė kam gjashtė divizione me forca speciale (SS) krejt indiferentė ndaj ēėshtjeve tė fesė.59
Daniel Gasman i bėri tė njohura arsyet e urrejtjes sė Hitlerit pėr fenė nė librin e tij "Origjina shkencore e
Nacionalsocializmit":
Hitleri theksoi dhe veēoi idenė e evolucionit biologjik si armėn kryesore kundėr fesė tradicionale dhe vazhdimisht dėnonte Krishtėrimin, sepse ky i fundit kundėrshtonte mėsimet e evolucionit Pėr Hitlerin, evolucioni ishte vula e shkencės dhe e kulturės bashkėkohore.60
Faktikisht, shkaku themelor i katastrofave tė panumėrta qė pėrjetoi bota nė shekullin XX ishte karakteri i njerėzve tė tillė si Hitleri dhe nazistėve tė pafe. Kėta njerėz qė mohonin ekzistencėn e Zotit dhe besonin se qeniet njerėzore kishin evoluar derisa u bėnė kafshė tė zhvilluara, e shihnin veten si tė pakontrolluar, pa kurrėfarė pėrgjegjėsie nė botė. Imoraliteti dhe tirania e tyre nuk njihte kufij dhe pėr kėtė arsye ata vranė pa pikė mėshire miliona njerėz. Vėshtirėsitė dhe vuajtjet qė lindin nė njė shoqėri pa fe shihen qartė nė shembullin e Hitlerit, Stalinit, Mao Ce Dunit, Pol Potit, Frankos, Musolinit e tė tjerė, tė cilėt e mbytėn nė gjak shekullin XX. Sigurisht qė duhet nxjerrė njė mėsim nga makthi qė vjen nga mungesa e fesė.
Nimfa- Administator
- Numri i postimeve : 4292
Age : 64
Registration date : 27/05/2008
Re: FATKEQĖSITĖ QĖ SOLLI DARVINIZMI PĖR NJERĖZIMIN
Katastrofat e shkaktuara nga
Darvino fashisti Musolini
Nė tė njėjtėn mėnyrė qė Hitleri pėrcaktoi politikėn e tij duke pėrdorur Darvinizmin, po kėshtu, bashkėkohėsi dhe aleati i tij, Benito Musolini, shfrytėzoi pretendimet dhe konceptet darviniste qė tė hidhte themelet e njė Italie imperialiste dhe fashiste.
Musolini ishte njė evolucionist kokė e kėmbė, i cili mendonte se dhuna kishte qenė njė forcė shtytėse nė histori dhe se lufta ēonte nė revolucion. Pėr tė, "mungesa e dėshirės nga ana e Anglisė pėr tė marrė pjesė nė luftė shėrbeu vetėm pėr tė vėrtetuar dekadencėn evolucioniste tė Perandorisė Britanike."61
Nė ballė tė revistės "Il popolo dItalia", tė cilėn e krijoi me ndihmėn financiare tė qeverisė franceze, ai vuri shprehjen: "Kush ka hekur, do tė ketė edhe bukė". Me fjalė tė tjera, ai po u thoshte njerėzve se qė tė mbushnin barkun, atyre u duhej forca e hekurt pėr tė zhvilluar luftė.
Musolini zgjodhi sėpatėn si simbol tė fashizmit dhe partisė fashiste, sepse sėpata ishte simbol i luftės,
dhunės, vdekjes dhe masakrės.
Mėnyra e sjelljes sė Musolinit, agresive dhe e prirur pėr dhunė, si e ēdo fashisti, pėrshkruhet nė librin e Denis Mack Smith. Nė librin e tij, Smith shkruan se njė prej besimeve tė patundura tė Musolinit ishte agresioni dhe instikti i tij bazė ishte pėrdorimi i dhunės.62
Politika agresive dhe shtypėse e Musolinit ēoi nė masakrimin e shumė njerėzve, lėnien e tyre pa shtėpi e familje dhe shndėrrimin e vendit nė gėrmadhė. Dhuna dhe shtypja u praktikuan nėpėrmjet kėmishėzinjve, jo vetėm nė vendin e vet, por edhe nė vendet e tjera. Nė vitin 1935 ai pushtoi Etiopinė dhe deri nė vitin 1941 kishte shfarosur 15.000 njerėz. Ai nuk vonoi tė mbronte dhe tė justifikonte pushtimin e Etiopisė me pikėpamjet raciste tė Darvinizmit. Sipas Musolinit, etiopiasit ishin inferiorė, sepse ata bėnin pjesė nė racėn e zezė dhe duhet ta kishin pėr nder tė qeveriseshin nga njė racė superiore si italianėt.
Nga ana tjetėr, ai e vazhdoi shtypjen e popullsisė muslimane tė Libisė, tė cilėn e pushtoi mė 3 tetor 1911 dhe. Pushtimit i erdhi fundi vetėm pas njė marrėveshjeje tė arritur mė 10 shkurt 1947. Gjatė asaj periudhe, 1.5 milionė libianė ranė dėshmorė dhe qindra mijėra u plagosėn.
Musolini, qė ka hyrė nė histori pėr mizorinė dhe shtypjen e tij, e pėrshkroi kėshtu Fashizmin qė ai
pėrkrahu dhe vuri nė jetė, nė njė fjalim:
Fashizmi nuk ėshtė mė ēlirim, por tirani, sėshtė mė mburoja e kombit, por mbrojtja e interesave
vetjake.63
Siē pamė nga shembujt e Hitlerit dhe Musolinit, Fashizmi, ku tė fortėt dhe mizorėt kanė gjithmonė tė drejtė e janė superiorė dhe ku e vetmja mėnyrė pėr tė arritur sukses dhe zhvillim ishte pėrdorimi i forcės, agresionit, dhunės dhe luftės, ishte njė zbatim i pretendimit tė Darvinit se "tė fortėt jetojnė, tė dobėtit vdesin", parim ky qė bėri miliona e miliona njerėz tė vuajnė.
Darvino fashisti Musolini
Nė tė njėjtėn mėnyrė qė Hitleri pėrcaktoi politikėn e tij duke pėrdorur Darvinizmin, po kėshtu, bashkėkohėsi dhe aleati i tij, Benito Musolini, shfrytėzoi pretendimet dhe konceptet darviniste qė tė hidhte themelet e njė Italie imperialiste dhe fashiste.
Musolini ishte njė evolucionist kokė e kėmbė, i cili mendonte se dhuna kishte qenė njė forcė shtytėse nė histori dhe se lufta ēonte nė revolucion. Pėr tė, "mungesa e dėshirės nga ana e Anglisė pėr tė marrė pjesė nė luftė shėrbeu vetėm pėr tė vėrtetuar dekadencėn evolucioniste tė Perandorisė Britanike."61
Nė ballė tė revistės "Il popolo dItalia", tė cilėn e krijoi me ndihmėn financiare tė qeverisė franceze, ai vuri shprehjen: "Kush ka hekur, do tė ketė edhe bukė". Me fjalė tė tjera, ai po u thoshte njerėzve se qė tė mbushnin barkun, atyre u duhej forca e hekurt pėr tė zhvilluar luftė.
Musolini zgjodhi sėpatėn si simbol tė fashizmit dhe partisė fashiste, sepse sėpata ishte simbol i luftės,
dhunės, vdekjes dhe masakrės.
Mėnyra e sjelljes sė Musolinit, agresive dhe e prirur pėr dhunė, si e ēdo fashisti, pėrshkruhet nė librin e Denis Mack Smith. Nė librin e tij, Smith shkruan se njė prej besimeve tė patundura tė Musolinit ishte agresioni dhe instikti i tij bazė ishte pėrdorimi i dhunės.62
Politika agresive dhe shtypėse e Musolinit ēoi nė masakrimin e shumė njerėzve, lėnien e tyre pa shtėpi e familje dhe shndėrrimin e vendit nė gėrmadhė. Dhuna dhe shtypja u praktikuan nėpėrmjet kėmishėzinjve, jo vetėm nė vendin e vet, por edhe nė vendet e tjera. Nė vitin 1935 ai pushtoi Etiopinė dhe deri nė vitin 1941 kishte shfarosur 15.000 njerėz. Ai nuk vonoi tė mbronte dhe tė justifikonte pushtimin e Etiopisė me pikėpamjet raciste tė Darvinizmit. Sipas Musolinit, etiopiasit ishin inferiorė, sepse ata bėnin pjesė nė racėn e zezė dhe duhet ta kishin pėr nder tė qeveriseshin nga njė racė superiore si italianėt.
Nga ana tjetėr, ai e vazhdoi shtypjen e popullsisė muslimane tė Libisė, tė cilėn e pushtoi mė 3 tetor 1911 dhe. Pushtimit i erdhi fundi vetėm pas njė marrėveshjeje tė arritur mė 10 shkurt 1947. Gjatė asaj periudhe, 1.5 milionė libianė ranė dėshmorė dhe qindra mijėra u plagosėn.
Musolini, qė ka hyrė nė histori pėr mizorinė dhe shtypjen e tij, e pėrshkroi kėshtu Fashizmin qė ai
pėrkrahu dhe vuri nė jetė, nė njė fjalim:
Fashizmi nuk ėshtė mė ēlirim, por tirani, sėshtė mė mburoja e kombit, por mbrojtja e interesave
vetjake.63
Siē pamė nga shembujt e Hitlerit dhe Musolinit, Fashizmi, ku tė fortėt dhe mizorėt kanė gjithmonė tė drejtė e janė superiorė dhe ku e vetmja mėnyrė pėr tė arritur sukses dhe zhvillim ishte pėrdorimi i forcės, agresionit, dhunės dhe luftės, ishte njė zbatim i pretendimit tė Darvinit se "tė fortėt jetojnė, tė dobėtit vdesin", parim ky qė bėri miliona e miliona njerėz tė vuajnė.
Nimfa- Administator
- Numri i postimeve : 4292
Age : 64
Registration date : 27/05/2008
Re: FATKEQĖSITĖ QĖ SOLLI DARVINIZMI PĖR NJERĖZIMIN
Fashisti Franko dhe shtypja qė solli ai nė Spanjė
Njė tjetėr shtypės fashist qė e shndėrroi shekullin XX nė njė det gjaku ishte Franko. Ai organizoi lėvizjen
"Falange" nė Spanjė me pėrkrahjen e fashistėve darvinistė, Hitlerit e Musolinit, dhe i shkaktoi vuajtje tė mėdha
e shtypje popullit tė Spanjės. Frankoja e futi popullin e tij nė luftė civile, duke nxitur vėllain kundėr vėllait, babain kundėr tė birit. Gjatė luftės civile nė Spanjė, mesatarisht 250 njerėz nė ditė vriteshin nė Madrid, 150 nė Barcelonė dhe 80 nė Sevilje. U kryen edhe shumė ekzekutime qė u ngulitėn fort nė kujtesėn e njerėzve. Masakra tė pamėshirshme kryheshin nė tė gjithė vendin. Nė njė fshat tė vogėl malor nė veri tė Madridit, 31 fshatarė u arrestuan, sepse nuk kishin votuar pėr Frankon dhe, nga kėta, 13 u nxorėn jashtė fshatit me kamion dhe u vranė nė anė tė rrugės. Fashistėt hynė nė njė qytet pranė Seviljes, me njė popullsi prej 11.000 banorėsh dhe vranė mė shumė se 300 njerėz. Si pasojė e ngjarjeve tė dhunshme qė vazhduan nė kėtė mėnyrė, rreth 800.000 njerėz u vranė nė luftėn civile dhe 200.000 tė tjerė u ekzekutuan me urdhėr tė Frankos. Miliona u plagosėn apo u gjymtuan.
Njė tjetėr shtypės fashist qė e shndėrroi shekullin XX nė njė det gjaku ishte Franko. Ai organizoi lėvizjen
"Falange" nė Spanjė me pėrkrahjen e fashistėve darvinistė, Hitlerit e Musolinit, dhe i shkaktoi vuajtje tė mėdha
e shtypje popullit tė Spanjės. Frankoja e futi popullin e tij nė luftė civile, duke nxitur vėllain kundėr vėllait, babain kundėr tė birit. Gjatė luftės civile nė Spanjė, mesatarisht 250 njerėz nė ditė vriteshin nė Madrid, 150 nė Barcelonė dhe 80 nė Sevilje. U kryen edhe shumė ekzekutime qė u ngulitėn fort nė kujtesėn e njerėzve. Masakra tė pamėshirshme kryheshin nė tė gjithė vendin. Nė njė fshat tė vogėl malor nė veri tė Madridit, 31 fshatarė u arrestuan, sepse nuk kishin votuar pėr Frankon dhe, nga kėta, 13 u nxorėn jashtė fshatit me kamion dhe u vranė nė anė tė rrugės. Fashistėt hynė nė njė qytet pranė Seviljes, me njė popullsi prej 11.000 banorėsh dhe vranė mė shumė se 300 njerėz. Si pasojė e ngjarjeve tė dhunshme qė vazhduan nė kėtė mėnyrė, rreth 800.000 njerėz u vranė nė luftėn civile dhe 200.000 tė tjerė u ekzekutuan me urdhėr tė Frankos. Miliona u plagosėn apo u gjymtuan.
Nimfa- Administator
- Numri i postimeve : 4292
Age : 64
Registration date : 27/05/2008
Re: FATKEQĖSITĖ QĖ SOLLI DARVINIZMI PĖR NJERĖZIMIN
Frankoja i dhuroi Hitlerit popullsinė e njė
fshati tė tėrė pėr tė provuar armėt e tij!
Pėrkrahėsit mė tė flaktė tė Frankos nė luftėn civile ishin Hitleri dhe Musolini. Franko nuk e la pėrkrahjen e aleatėve tė tij pa e shpėrblyer: ai bėri njė nga marrėveshjet mė mizore e mė tė pamėshirshme nė tė gjithė historinė, duke u dhėnė nazistėve pėr dhuratė qytete tė vogla si Guernika, pėr tė provuar armėt e tyre tė reja.
Nė mėngjesin e 5 majit 1937 banorėt e qytetit tė vogėl tė Guernikės u zgjuan pėr tė parė vdekjen qė e sollėn aeroplanėt bombardues gjigandė dhe tonelatat me bomba, mrekullitė e reja tė teknologjisė naziste. Qyteti i vogėl ishte lėnė nga Frankoja qė tė bėnin prova aeroplanėt e nazistėve.64
Kjo ngjarje ishte vetėm njė nga frytet e asaj filozofie tė ēmendur qė i konsideronte qeniet njerėzore si kavie laboratori. Kjo filozofi, qė la mijėra njerėz tė vdesin vetėm e vetėm qė tė provohej fuqia e armėve tė saj dhe qė gjymtoi, dėmtoi e torturoi mijėra tė tjerė, ėshtė e gjallė ende sot, e fshehur pas maskave tė ndryshme. Ajo do tė vazhdojė pėr aq kohė sa tė mbahet gjallė filozofia darviniste.
fshati tė tėrė pėr tė provuar armėt e tij!
Pėrkrahėsit mė tė flaktė tė Frankos nė luftėn civile ishin Hitleri dhe Musolini. Franko nuk e la pėrkrahjen e aleatėve tė tij pa e shpėrblyer: ai bėri njė nga marrėveshjet mė mizore e mė tė pamėshirshme nė tė gjithė historinė, duke u dhėnė nazistėve pėr dhuratė qytete tė vogla si Guernika, pėr tė provuar armėt e tyre tė reja.
Nė mėngjesin e 5 majit 1937 banorėt e qytetit tė vogėl tė Guernikės u zgjuan pėr tė parė vdekjen qė e sollėn aeroplanėt bombardues gjigandė dhe tonelatat me bomba, mrekullitė e reja tė teknologjisė naziste. Qyteti i vogėl ishte lėnė nga Frankoja qė tė bėnin prova aeroplanėt e nazistėve.64
Kjo ngjarje ishte vetėm njė nga frytet e asaj filozofie tė ēmendur qė i konsideronte qeniet njerėzore si kavie laboratori. Kjo filozofi, qė la mijėra njerėz tė vdesin vetėm e vetėm qė tė provohej fuqia e armėve tė saj dhe qė gjymtoi, dėmtoi e torturoi mijėra tė tjerė, ėshtė e gjallė ende sot, e fshehur pas maskave tė ndryshme. Ajo do tė vazhdojė pėr aq kohė sa tė mbahet gjallė filozofia darviniste.
Nimfa- Administator
- Numri i postimeve : 4292
Age : 64
Registration date : 27/05/2008
Re: FATKEQĖSITĖ QĖ SOLLI DARVINIZMI PĖR NJERĖZIMIN
Roli paraprak i Darvinizmit
nė Luftėn e Parė dhe tė Dytė Botėrore
Nė librin e tij "Evropa qė prej 1870-ės", profesori i njohur i historisė James Joll shpjegon se njė prej faktorėve qė ēoi nė shpėrthimin e Luftės sė Parė Botėrore ishte besimi qė kishin udhėheqėsit e Evropės sė asaj kohe tek idetė darviniste:
Kemi parė se si idetė darviniste patėn ndikim tė madh nė ideologjinė e imperializmit nė fund tė shekullit XIX, por ėshtė e rėndėsishme tė kuptosh se sa shabllon ėshtė marrė doktrina e luftės pėr ekzistencė dhe seleksionimi natyror nga pjesa mė e madhe e udhėheqėsve tė Evropės nė vitet para Luftės sė Parė Botėrore. Oficeri madhor austro-hungarez, p.sh., Franc Baron Conrad fon Hoetzendorff, shkroi nė kujtimet e tij pas luftės:
"Fetė filantropike, parimet morale dhe doktrinat filozofike sigurisht qė nganjėherė mund tė shėrbejnė pėr tė dobėsuar luftėn e njerėzimit pėr ekzistencė nė formėn e tij mė primitive, por ato nuk do tia dalin dot kurrė ta pėrjashtojnė atė si njė motiv shtytės tė botės Katastrofa e luftės botėrore ndodhi pikėrisht nė pėrputhje me kėtė parim tė madh, si rezultat i forcave shtytėse nė jetėn e shteteve dhe popujve, si stuhi me bubullima, e cila
nė Luftėn e Parė dhe tė Dytė Botėrore
Nė librin e tij "Evropa qė prej 1870-ės", profesori i njohur i historisė James Joll shpjegon se njė prej faktorėve qė ēoi nė shpėrthimin e Luftės sė Parė Botėrore ishte besimi qė kishin udhėheqėsit e Evropės sė asaj kohe tek idetė darviniste:
Kemi parė se si idetė darviniste patėn ndikim tė madh nė ideologjinė e imperializmit nė fund tė shekullit XIX, por ėshtė e rėndėsishme tė kuptosh se sa shabllon ėshtė marrė doktrina e luftės pėr ekzistencė dhe seleksionimi natyror nga pjesa mė e madhe e udhėheqėsve tė Evropės nė vitet para Luftės sė Parė Botėrore. Oficeri madhor austro-hungarez, p.sh., Franc Baron Conrad fon Hoetzendorff, shkroi nė kujtimet e tij pas luftės:
"Fetė filantropike, parimet morale dhe doktrinat filozofike sigurisht qė nganjėherė mund tė shėrbejnė pėr tė dobėsuar luftėn e njerėzimit pėr ekzistencė nė formėn e tij mė primitive, por ato nuk do tia dalin dot kurrė ta pėrjashtojnė atė si njė motiv shtytės tė botės Katastrofa e luftės botėrore ndodhi pikėrisht nė pėrputhje me kėtė parim tė madh, si rezultat i forcave shtytėse nė jetėn e shteteve dhe popujve, si stuhi me bubullima, e cila
Nimfa- Administator
- Numri i postimeve : 4292
Age : 64
Registration date : 27/05/2008
Re: FATKEQĖSITĖ QĖ SOLLI DARVINIZMI PĖR NJERĖZIMIN
duhet, pėr nga natyra qė ka, tė shkarkohet."
E parė kundrejt kėtij sfondi ideologjik, kėmbėngulja e Konradit pėr nevojėn e njė lufte parandaluese nė
mėnyrė qė tė ruhet monarkia austro-hungareze, bėhet e kuptueshme.
Kemi parė, gjithashtu, se si kėto pikėpamje nuk i kishin vetėm personalitetet ushtarake dhe se Maks Veberi, p.sh., merrej shumė me luftėn ndėrkombėtare pėr mbijetesė. Edhe Kurt Ricler, ndihmėsi personal dhe njeriu i besuar i kancelarit gjerman Teobald fon Betman-Holvek, shkroi nė vitin 1914: "Urrejtja absolute dhe e pėrjetshme nė marrėdhėniet mes popujve ėshtė e lindur dhe armiqėsia qė e vėrejmė ngado nuk ėshtė pasojė e njė shmangieje nga natyra njerėzore, por ėshtė thelbi i kėsaj bote dhe burimi i vetė jetės."65
Fridrih fon Bernhard, gjeneral nė Luftėn e Parė Botėrore dhe darvinist social gjerman, ishte, gjithashtu, njė prej kėtyre udhėheqėsve. "Lufta," deklaronte Bernhard "ėshtė nevojė biologjike; ajo ėshtė aq e domosdoshme sa ēėshtė dhe lufta e forcave tė natyrės. Ajo jep njė vendim tė drejtė nga ana biologjike, meqė vendimet e saj mbėshteten te vetė natyra e gjėrave."66
Siē e kemi parė, Lufta e Parė Botėrore shpėrtheu pėr shkak tė mendimtarėve, gjeneralėve dhe udhėheqėsve evropianė, tė cilėt e shikonin fillimin e luftės, derdhjen e gjakut dhe shkaktimin e vuajtjeve si njė lloj "zhvillimi" dhe ligj tė pandryshueshėm tė natyrės. Frymėzimi ideologjik qė e ēoi tėrė kėtė brez nė shkatėrrim me kėto ide tėrėsisht tė rreme, sishin tjetėr veēse konceptet e Darvinit mbi "luftėn pėr mbijetesė" dhe "racat e privilegjuara". Dy vjet pasi Bernardi tha kėto fjalė, shpėrtheu Lufta e Parė Botėrore, qė do tė sillte zhvillim biologjik (!), duke lėnė pas 8 milionė tė vdekur, qindra qytete gėrmadhė dhe miliona tė plagosur, tė gjymtuar, tė pastrehė dhe tė papunė. Rrėnjėt e luftės naziste, qė nisi 21 vjet mė vonė dhe la rreth 50 milionė tė vdekur, i gjen, gjithashtu, te Darvinizmi.
Shpesh, Hitleri e lidhte politikėn e tij tė luftės dhe genocidit me Darvinizmin. Ai e shihte luftėn, jo vetėm si mjet pėr tė eliminuar racat mė tė dobėta, por, gjithashtu, edhe si forcė pėr tė hequr qafe anėtarėt e dobėt tė racės supreme. Gjermania naziste e lėvdonte luftėn pjesėrisht pėr kėtė arsye, sepse nė mendjet e mbrapshta lufta ishte njė hap themelor pėr pėrparimin e racės.
Evolucionisti A. E. Wiggam e shpjegoi "bindjen se lufta e zhvillon njeriun", tek e cila Hitleri mbėshteste
politikėn e tij, nė njė libėr tė botuar nė vitin 1922:
njė herė e njė kohė zor se mund tė thuhet se njeriu kishte mė shumė tru se kushėrinjtė e tij antropoidė,
majmunėt, por, duke shkelmuar, duke kafshuar, duke u pėrleshur dhe duke ia kaluar me zgjuarsi armiqve
tė tij, truri i njeriut u zmadhua shumė dhe iu shtua menēuria e shkathtėsia, nė mos pėrmasa e tij 67
Hitlerin e pėrkrahnin evolucionistė si Wiggam, ndaj dhe ai e shihte luftėn si njė detyrim pėr ata qė donin
tė mbijetonin, gjė qė e tha hapur nė librin e tij "Mein Kampf":
E gjithė bota e natyrės ėshtė njė betejė e fuqishme mes fuqisė dhe dobėsisė, e cila pason njė fitore tė pėrjetshme tė tė fortit kundėr tė dobtit. Nuk do tė kishte gjė tjetėr veēse kalbėzim nė tė gjithė natyrėn, nė qoftė se nuk do ndodhte kėshtu. Ai qė do tė jetojė, duhet tė luftojė. Ai qė nuk do tė luftojė nė kėtė botė, ku lufta e pėrhershme ėshtė ligji i jetės, nuk e gėzon tė drejtėn pėr tė ekzistuar. Tė mendosh ndryshe do tė thotė tė "fyesh" natyrėn. Brengat, mundimet dhe sėmundjet janė kundėrpėrgjigjia e saj.68
Duke pasur parasysh pretendimet e Darvinit se i forti mbijeton pas luftės pėr mbijetesė dhe se llojet e zhvilluara me kėtė mėnyrė pėrshtaten nė shoqėritė njerėzore, edhe luftrat nisėn tė shiheshin si domosdoshmėri pėr zhvillimin e njerėzimit. Pėr shembull, Hitleri deklaroi se merita pėr madhėshtinė e Gjermanisė i takon eliminimit, gjatė luftrave shekullore, tė anėtarėve mė tė dobėt tė shoqėrisė sė saj. Gjermanėt nuk e kishin tė huaj
E parė kundrejt kėtij sfondi ideologjik, kėmbėngulja e Konradit pėr nevojėn e njė lufte parandaluese nė
mėnyrė qė tė ruhet monarkia austro-hungareze, bėhet e kuptueshme.
Kemi parė, gjithashtu, se si kėto pikėpamje nuk i kishin vetėm personalitetet ushtarake dhe se Maks Veberi, p.sh., merrej shumė me luftėn ndėrkombėtare pėr mbijetesė. Edhe Kurt Ricler, ndihmėsi personal dhe njeriu i besuar i kancelarit gjerman Teobald fon Betman-Holvek, shkroi nė vitin 1914: "Urrejtja absolute dhe e pėrjetshme nė marrėdhėniet mes popujve ėshtė e lindur dhe armiqėsia qė e vėrejmė ngado nuk ėshtė pasojė e njė shmangieje nga natyra njerėzore, por ėshtė thelbi i kėsaj bote dhe burimi i vetė jetės."65
Fridrih fon Bernhard, gjeneral nė Luftėn e Parė Botėrore dhe darvinist social gjerman, ishte, gjithashtu, njė prej kėtyre udhėheqėsve. "Lufta," deklaronte Bernhard "ėshtė nevojė biologjike; ajo ėshtė aq e domosdoshme sa ēėshtė dhe lufta e forcave tė natyrės. Ajo jep njė vendim tė drejtė nga ana biologjike, meqė vendimet e saj mbėshteten te vetė natyra e gjėrave."66
Siē e kemi parė, Lufta e Parė Botėrore shpėrtheu pėr shkak tė mendimtarėve, gjeneralėve dhe udhėheqėsve evropianė, tė cilėt e shikonin fillimin e luftės, derdhjen e gjakut dhe shkaktimin e vuajtjeve si njė lloj "zhvillimi" dhe ligj tė pandryshueshėm tė natyrės. Frymėzimi ideologjik qė e ēoi tėrė kėtė brez nė shkatėrrim me kėto ide tėrėsisht tė rreme, sishin tjetėr veēse konceptet e Darvinit mbi "luftėn pėr mbijetesė" dhe "racat e privilegjuara". Dy vjet pasi Bernardi tha kėto fjalė, shpėrtheu Lufta e Parė Botėrore, qė do tė sillte zhvillim biologjik (!), duke lėnė pas 8 milionė tė vdekur, qindra qytete gėrmadhė dhe miliona tė plagosur, tė gjymtuar, tė pastrehė dhe tė papunė. Rrėnjėt e luftės naziste, qė nisi 21 vjet mė vonė dhe la rreth 50 milionė tė vdekur, i gjen, gjithashtu, te Darvinizmi.
Shpesh, Hitleri e lidhte politikėn e tij tė luftės dhe genocidit me Darvinizmin. Ai e shihte luftėn, jo vetėm si mjet pėr tė eliminuar racat mė tė dobėta, por, gjithashtu, edhe si forcė pėr tė hequr qafe anėtarėt e dobėt tė racės supreme. Gjermania naziste e lėvdonte luftėn pjesėrisht pėr kėtė arsye, sepse nė mendjet e mbrapshta lufta ishte njė hap themelor pėr pėrparimin e racės.
Evolucionisti A. E. Wiggam e shpjegoi "bindjen se lufta e zhvillon njeriun", tek e cila Hitleri mbėshteste
politikėn e tij, nė njė libėr tė botuar nė vitin 1922:
njė herė e njė kohė zor se mund tė thuhet se njeriu kishte mė shumė tru se kushėrinjtė e tij antropoidė,
majmunėt, por, duke shkelmuar, duke kafshuar, duke u pėrleshur dhe duke ia kaluar me zgjuarsi armiqve
tė tij, truri i njeriut u zmadhua shumė dhe iu shtua menēuria e shkathtėsia, nė mos pėrmasa e tij 67
Hitlerin e pėrkrahnin evolucionistė si Wiggam, ndaj dhe ai e shihte luftėn si njė detyrim pėr ata qė donin
tė mbijetonin, gjė qė e tha hapur nė librin e tij "Mein Kampf":
E gjithė bota e natyrės ėshtė njė betejė e fuqishme mes fuqisė dhe dobėsisė, e cila pason njė fitore tė pėrjetshme tė tė fortit kundėr tė dobtit. Nuk do tė kishte gjė tjetėr veēse kalbėzim nė tė gjithė natyrėn, nė qoftė se nuk do ndodhte kėshtu. Ai qė do tė jetojė, duhet tė luftojė. Ai qė nuk do tė luftojė nė kėtė botė, ku lufta e pėrhershme ėshtė ligji i jetės, nuk e gėzon tė drejtėn pėr tė ekzistuar. Tė mendosh ndryshe do tė thotė tė "fyesh" natyrėn. Brengat, mundimet dhe sėmundjet janė kundėrpėrgjigjia e saj.68
Duke pasur parasysh pretendimet e Darvinit se i forti mbijeton pas luftės pėr mbijetesė dhe se llojet e zhvilluara me kėtė mėnyrė pėrshtaten nė shoqėritė njerėzore, edhe luftrat nisėn tė shiheshin si domosdoshmėri pėr zhvillimin e njerėzimit. Pėr shembull, Hitleri deklaroi se merita pėr madhėshtinė e Gjermanisė i takon eliminimit, gjatė luftrave shekullore, tė anėtarėve mė tė dobėt tė shoqėrisė sė saj. Gjermanėt nuk e kishin tė huaj
Nimfa- Administator
- Numri i postimeve : 4292
Age : 64
Registration date : 27/05/2008
Re: FATKEQĖSITĖ QĖ SOLLI DARVINIZMI PĖR NJERĖZIMIN
luftėn dhe ky justifikim i ri "shkencor" pėrbėnte njė forcė pėr tė mbėshtetur politikat luftėdashėse.
Diku tjetėr, Hitleri ka pretenduar se: "qytetėrimi njerėzor nuk do tė ekzistonte, ashtu siē e njohim sot,
nėse nuk do tė bėhej fjalė pėr luftėn e vazhdueshme."69
Nė lidhje me ēėshtjen e luftės, Heackel propozoi qė tė vihen nė jetė metodat e spartanėve tė Greqisė sė Lashtė. Ai pretendoi se "duke vrarė tė gjithė fėmijėt, pėrveē atyre qė ishin tė fuqishėm e gėzonin shėndet tė pėrkryer", spartanėt ishin "vazhdimisht nė kulmin e fuqisė dhe energjisė."70
Lufta shihej si "njė rregullues i domosdoshėm" i popullsive nė tė gjithė Evropėn dhe jo vetėm nė Gjermani. "Po tė mos ishte lufta,"- shkruan darvinisti social gjerman Fridrih fon Bernhard, - "ndoshta do tė shihnim se raca inferiore dhe tė degjeneruara do tia kalonin nė numėr e pasuri racave tė shėndetshme dhe rinore.Rėndėsia rigjeneruese e luftrave qėndron nė atė se ajo sjell pėrzgjedhjen dhe, kėshtu, lufta kthehet nė njė
domosdoshmėri biologjike.71
Siē e kemi parė nga sa kemi treguar deri tani, Hitleri dhe ideologėt nazistė qė e pėrkrahnin atė e shihnin luftėn si njė domosdoshmėri me frymėzimin qė e gjenin te Darvinizmi. Duke vėnė nė jetė kėtė domosdoshmėri, ata i shkaktuan vuajtje tė ndryshme popullit tė tyre dhe popujve tė tjerė nė botė. Nga ky kėndvėshtrim sdo tė bėnim kurrfarė gabimi po ta cilėsonim Ēarls Darvinin si njė nga pėrgjegjėsit kryesorė pėr vuajtjet e shkaktuara gjatė Luftės sė Dytė Botėrore.Profesor Dr. Jerry Bergmann bėn fjalė kėshtu pėr ndikimin e Darvinizmit mbi Luftėn e Dytė Botėrore:
Provat se idetė darviniste patėn njė efekt tė jashtėzakonshėm te mendimi dhe praktika gjermane, janė shumė tė qarta Nė fakt, idetė darviniste ndikuan nė fillimin e Luftės sė Dytė Botėrore, humbjen e 40 milionė jetėve dhe vajtjen dėm tė rreth 6 trilionė dollarėve. Duke qenė i bindur deri nė fund se evolucioni nuk ishte njė gėnjeshtėr, Hitleri e konsideronte veten si shpėtimtarin modern tė njerėzimit Duke zhvilluar njė racė superiore, bota do ta mbante si njeriun qė e ngriti njerėzimin nė njė shkallė mė tė lartė evolucioni.72
Sigurisht qė ka pasur luftra tė panumėrta nė botė edhe para se Darvini tė nxirrte teorinė e tij, por pėr shkak tė ndikimit qė pati teoria e tij, pėr herė tė parė, luftės iu dha njė miratim i rremė nga shkenca. Maks Nordaw drejtoi vėmendjen nga roli negativ i Darvinit pėr ēėshtjen e luftrave nė njė artikull tė titulluar "The Philosophy and Morals of War" (Filozofia dhe etika e luftės) qė bėri bujė nė Amerikė:
Personaliteti mė i madh nga tė gjithė pėrkrahėsit e luftės ėshtė Darvini. Meqė teoria e evolucionit
ėshtė pėrhapur, ata mund ta mbulojnė barbarizmin e tyre tė lindur me emrin e Darvinit dhe ti shpallin instiktet
gjakatare tė skutave mė tė thella tė zemrės sė tyre, si fjala e fundit e shkencės.73
Sishte rastėsi qė shekulli XX njohu luftrat mė tė pėrgjakshme qė ka parė ndonjėherė bota me sy, pasi ai shekull ishte pasardhėsi i shekullit XIX, i cili ishte mbrujtur me ide tė ideologėve tė tillė materialistė si Darvini, Marksi dhe Frojdi. Darvinizmi kishte pėrgatitur terrenin teorik e tė ashtuquajtur shkencor qė do tė pėrfundonte nė luftė dhe tiranėt, qė e shikonin luftėn si tė domosdoshme pėr zhvillimin e njerėzimit, vranė gjithsej 60 milionė njerėz nė tė dy luftrat botėrore.
Diku tjetėr, Hitleri ka pretenduar se: "qytetėrimi njerėzor nuk do tė ekzistonte, ashtu siē e njohim sot,
nėse nuk do tė bėhej fjalė pėr luftėn e vazhdueshme."69
Nė lidhje me ēėshtjen e luftės, Heackel propozoi qė tė vihen nė jetė metodat e spartanėve tė Greqisė sė Lashtė. Ai pretendoi se "duke vrarė tė gjithė fėmijėt, pėrveē atyre qė ishin tė fuqishėm e gėzonin shėndet tė pėrkryer", spartanėt ishin "vazhdimisht nė kulmin e fuqisė dhe energjisė."70
Lufta shihej si "njė rregullues i domosdoshėm" i popullsive nė tė gjithė Evropėn dhe jo vetėm nė Gjermani. "Po tė mos ishte lufta,"- shkruan darvinisti social gjerman Fridrih fon Bernhard, - "ndoshta do tė shihnim se raca inferiore dhe tė degjeneruara do tia kalonin nė numėr e pasuri racave tė shėndetshme dhe rinore.Rėndėsia rigjeneruese e luftrave qėndron nė atė se ajo sjell pėrzgjedhjen dhe, kėshtu, lufta kthehet nė njė
domosdoshmėri biologjike.71
Siē e kemi parė nga sa kemi treguar deri tani, Hitleri dhe ideologėt nazistė qė e pėrkrahnin atė e shihnin luftėn si njė domosdoshmėri me frymėzimin qė e gjenin te Darvinizmi. Duke vėnė nė jetė kėtė domosdoshmėri, ata i shkaktuan vuajtje tė ndryshme popullit tė tyre dhe popujve tė tjerė nė botė. Nga ky kėndvėshtrim sdo tė bėnim kurrfarė gabimi po ta cilėsonim Ēarls Darvinin si njė nga pėrgjegjėsit kryesorė pėr vuajtjet e shkaktuara gjatė Luftės sė Dytė Botėrore.Profesor Dr. Jerry Bergmann bėn fjalė kėshtu pėr ndikimin e Darvinizmit mbi Luftėn e Dytė Botėrore:
Provat se idetė darviniste patėn njė efekt tė jashtėzakonshėm te mendimi dhe praktika gjermane, janė shumė tė qarta Nė fakt, idetė darviniste ndikuan nė fillimin e Luftės sė Dytė Botėrore, humbjen e 40 milionė jetėve dhe vajtjen dėm tė rreth 6 trilionė dollarėve. Duke qenė i bindur deri nė fund se evolucioni nuk ishte njė gėnjeshtėr, Hitleri e konsideronte veten si shpėtimtarin modern tė njerėzimit Duke zhvilluar njė racė superiore, bota do ta mbante si njeriun qė e ngriti njerėzimin nė njė shkallė mė tė lartė evolucioni.72
Sigurisht qė ka pasur luftra tė panumėrta nė botė edhe para se Darvini tė nxirrte teorinė e tij, por pėr shkak tė ndikimit qė pati teoria e tij, pėr herė tė parė, luftės iu dha njė miratim i rremė nga shkenca. Maks Nordaw drejtoi vėmendjen nga roli negativ i Darvinit pėr ēėshtjen e luftrave nė njė artikull tė titulluar "The Philosophy and Morals of War" (Filozofia dhe etika e luftės) qė bėri bujė nė Amerikė:
Personaliteti mė i madh nga tė gjithė pėrkrahėsit e luftės ėshtė Darvini. Meqė teoria e evolucionit
ėshtė pėrhapur, ata mund ta mbulojnė barbarizmin e tyre tė lindur me emrin e Darvinit dhe ti shpallin instiktet
gjakatare tė skutave mė tė thella tė zemrės sė tyre, si fjala e fundit e shkencės.73
Sishte rastėsi qė shekulli XX njohu luftrat mė tė pėrgjakshme qė ka parė ndonjėherė bota me sy, pasi ai shekull ishte pasardhėsi i shekullit XIX, i cili ishte mbrujtur me ide tė ideologėve tė tillė materialistė si Darvini, Marksi dhe Frojdi. Darvinizmi kishte pėrgatitur terrenin teorik e tė ashtuquajtur shkencor qė do tė pėrfundonte nė luftė dhe tiranėt, qė e shikonin luftėn si tė domosdoshme pėr zhvillimin e njerėzimit, vranė gjithsej 60 milionė njerėz nė tė dy luftrat botėrore.
Nimfa- Administator
- Numri i postimeve : 4292
Age : 64
Registration date : 27/05/2008
Re: FATKEQĖSITĖ QĖ SOLLI DARVINIZMI PĖR NJERĖZIMIN
Luftra nga tė gjitha anėt e botės
Neonazistėt
Edhe pse udhėheqėsit fashistė si Hitleri, Musolini dhe organizatat naziste tė lidhura me ta (SA, SS dhe Gestapoja) apo "kėmishėzinjtė" e Musolinit sot duken sikur i pėrkasin tė kaluarės, organizatat neonaziste qė ndjekin idetė e tyre e vazhdojnė ende veprimtarinė. Sidomos nė vitet e fundit, lėvizjet raciste e fashiste janė rizgjuar nė shumė vende evropiane. Nė ballė tė kėtyre lėvizjeve qėndrojnė neonazistėt e Gjermanisė.
Neonazistėt kanė nė rradhėt e tyre rrugaēė tė papunė, tė droguar dhe tipa tė etur pėr gjak. Ata zotėrojnė tė
gjitha tiparet e mentalitetit fashist. Njė artikull gazete pėr neonazistėt tregon se sa i tėrheq ata gjaku dhe dhuna:
Gjaku, nderi dhe fanatizmi Mjaftojnė kėto tri fjalė pėr tė pėrmbledhur vlerat e anėtarėve tė Grupit Fashist tė Olimpias. Sot organizata ka 35.000 anėtarė dhe nė sytė e tė tėrėve mund tė vihet re dėshira e papėrmbajtur pėr tu ngritur.74
Neonazistėt janė ndikuar nga i njėjti arsyetim darvinist, si "tė parėt" e tyre, Hitleri dhe udhėheqėsit e tjerė nazistė. Nė faqet e internetit qė kanė hapur pėr propagandė naziste dhe raciste ka mundėsi tė ndeshėsh fjalėt e Darvinit dhe lėvdata pėr tė, sepse Darvini u siguron mbėshtetje tė gjitha lėvizjeve dhe ideve neonaziste. Prandaj, nė faqet e tyre ata e paraqesin Darvinizmin si teori qė duhet tė pranohet, pa pasur nevojė pėr prova.
Sulmet dhe vrasjet qė kryejnė neonazistėt janė krejt tė pamėshirshme. Ata ndjejnė kėnaqėsi kur i djegin njerėzit tė gjallė, kur frikėsojnė dhe torturojnė fėmijėt e vegjėl. Turqit janė ndėr grupet kryesore qė mbahen veēanėrisht nė shėnjestrėn e tyre. Neonazistėt shfaqin urrejtjen dhe armiqėsinė e tyre pėr turqit nė ēdo cep tė faqeve tė tyre tė internetit dhe e tregojnė kėtė urrejtje me vepra. Kjo deklaratė pėr turqit ėshtė botuar nė njė faqe interneti tė neonazistėve:
Pėr shembull, po tė ishte nė dorėn time sot, do tė mė pėlqente tė shihja njė pjesė tė madhe tė turqve nė
dhomat e gazit.75
Emri ku neonazistėt mbėshtesin urrejtjen e tyre ndaj turqve ėshtė pėrsėri Ēarls Darvini. Neonazistėt mendojnė se po japin njė shpjegim tė ashtuquajtur shkencor pėr urrejtjen e tyre ndaj turqve, duke iu referuar pretendimeve absurde tė Darvinit. Nė faqen e fundit tė kėtij kapitulli mund tė shihni disa faqe interneti tė neonazistėve, tė cilat i thurin lavde Darvinit dhe shprehin mendimet e tyre pėr kombin turk.
Dhuna neonaziste kundėr turqve dhe popujve tė tjerė ėshtė shtuar kohėt e fundit. Gazeta e pėrditshme
turke "Sabah", e datės 12 gusht 2000, bėri tė njohur njė listė tė sulmeve neonaziste gjatė verės sė vitit 2000:
- Nė qershor u thyen dritaret e xhamisė "Rahman" nė qytetin e Gerės nė krahinėn e Tyringenit
- Dy shishe (molotov) u hodhėn nė njė xhami turke nė qytetin e vogėl tė Epingenit nė krahinėn e Baden-
Vyrtembergut.
- Njė shishe me lėndė plasėse u hodh nė Xhaminė e Gjelbėr nė lagjen Utersen tė Pinebergut.
- Njė ndėrtese ku banonin turq iu vu zjarri nė Memingen.
- Nė Bokolt njė lokali turk dhe njė godine ku banonin libanezė iu vu zjarri. 14 njerėz u plagosėn, njėri nė
gjėndje tė rėndė.
- Nė qytetin e Kemnicit nė Gjermaninė Lindore foshnja 7-muajshe e njė familjeje irakene u hodh pėrdhe.
Fytyra e foshnjes u dėmtua kur preku betonin.76
Jo shumė kohė mė parė kanė ndodhur incidente edhe mė tė rėnda. Duke marrė pėr bazė urrejtjen e
Darvinit ndaj turqve, neonazistėt organizuan njė sulm kundėr turqve nė Mėln nė nėntor tė 1992-shit. Mė vonė,
Neonazistėt
Edhe pse udhėheqėsit fashistė si Hitleri, Musolini dhe organizatat naziste tė lidhura me ta (SA, SS dhe Gestapoja) apo "kėmishėzinjtė" e Musolinit sot duken sikur i pėrkasin tė kaluarės, organizatat neonaziste qė ndjekin idetė e tyre e vazhdojnė ende veprimtarinė. Sidomos nė vitet e fundit, lėvizjet raciste e fashiste janė rizgjuar nė shumė vende evropiane. Nė ballė tė kėtyre lėvizjeve qėndrojnė neonazistėt e Gjermanisė.
Neonazistėt kanė nė rradhėt e tyre rrugaēė tė papunė, tė droguar dhe tipa tė etur pėr gjak. Ata zotėrojnė tė
gjitha tiparet e mentalitetit fashist. Njė artikull gazete pėr neonazistėt tregon se sa i tėrheq ata gjaku dhe dhuna:
Gjaku, nderi dhe fanatizmi Mjaftojnė kėto tri fjalė pėr tė pėrmbledhur vlerat e anėtarėve tė Grupit Fashist tė Olimpias. Sot organizata ka 35.000 anėtarė dhe nė sytė e tė tėrėve mund tė vihet re dėshira e papėrmbajtur pėr tu ngritur.74
Neonazistėt janė ndikuar nga i njėjti arsyetim darvinist, si "tė parėt" e tyre, Hitleri dhe udhėheqėsit e tjerė nazistė. Nė faqet e internetit qė kanė hapur pėr propagandė naziste dhe raciste ka mundėsi tė ndeshėsh fjalėt e Darvinit dhe lėvdata pėr tė, sepse Darvini u siguron mbėshtetje tė gjitha lėvizjeve dhe ideve neonaziste. Prandaj, nė faqet e tyre ata e paraqesin Darvinizmin si teori qė duhet tė pranohet, pa pasur nevojė pėr prova.
Sulmet dhe vrasjet qė kryejnė neonazistėt janė krejt tė pamėshirshme. Ata ndjejnė kėnaqėsi kur i djegin njerėzit tė gjallė, kur frikėsojnė dhe torturojnė fėmijėt e vegjėl. Turqit janė ndėr grupet kryesore qė mbahen veēanėrisht nė shėnjestrėn e tyre. Neonazistėt shfaqin urrejtjen dhe armiqėsinė e tyre pėr turqit nė ēdo cep tė faqeve tė tyre tė internetit dhe e tregojnė kėtė urrejtje me vepra. Kjo deklaratė pėr turqit ėshtė botuar nė njė faqe interneti tė neonazistėve:
Pėr shembull, po tė ishte nė dorėn time sot, do tė mė pėlqente tė shihja njė pjesė tė madhe tė turqve nė
dhomat e gazit.75
Emri ku neonazistėt mbėshtesin urrejtjen e tyre ndaj turqve ėshtė pėrsėri Ēarls Darvini. Neonazistėt mendojnė se po japin njė shpjegim tė ashtuquajtur shkencor pėr urrejtjen e tyre ndaj turqve, duke iu referuar pretendimeve absurde tė Darvinit. Nė faqen e fundit tė kėtij kapitulli mund tė shihni disa faqe interneti tė neonazistėve, tė cilat i thurin lavde Darvinit dhe shprehin mendimet e tyre pėr kombin turk.
Dhuna neonaziste kundėr turqve dhe popujve tė tjerė ėshtė shtuar kohėt e fundit. Gazeta e pėrditshme
turke "Sabah", e datės 12 gusht 2000, bėri tė njohur njė listė tė sulmeve neonaziste gjatė verės sė vitit 2000:
- Nė qershor u thyen dritaret e xhamisė "Rahman" nė qytetin e Gerės nė krahinėn e Tyringenit
- Dy shishe (molotov) u hodhėn nė njė xhami turke nė qytetin e vogėl tė Epingenit nė krahinėn e Baden-
Vyrtembergut.
- Njė shishe me lėndė plasėse u hodh nė Xhaminė e Gjelbėr nė lagjen Utersen tė Pinebergut.
- Njė ndėrtese ku banonin turq iu vu zjarri nė Memingen.
- Nė Bokolt njė lokali turk dhe njė godine ku banonin libanezė iu vu zjarri. 14 njerėz u plagosėn, njėri nė
gjėndje tė rėndė.
- Nė qytetin e Kemnicit nė Gjermaninė Lindore foshnja 7-muajshe e njė familjeje irakene u hodh pėrdhe.
Fytyra e foshnjes u dėmtua kur preku betonin.76
Jo shumė kohė mė parė kanė ndodhur incidente edhe mė tė rėnda. Duke marrė pėr bazė urrejtjen e
Darvinit ndaj turqve, neonazistėt organizuan njė sulm kundėr turqve nė Mėln nė nėntor tė 1992-shit. Mė vonė,
Nimfa- Administator
- Numri i postimeve : 4292
Age : 64
Registration date : 27/05/2008
Re: FATKEQĖSITĖ QĖ SOLLI DARVINIZMI PĖR NJERĖZIMIN
nė vitin 1993, 5 turq u dogjėn tė gjallė nė Solingen prej neonazistėve.77
Shtypi e pėrshkroi kėtė sulm si "sulmin mė mizor racist nė historinė e Gjermanisė qysh prej epokės naziste". Sulme tė kėtij lloji filluan te haseshin shpesh nė vitet nė vijim. Shtėpive tė shumė turqve iu vu zjarri, ndėrsa tė tjerė u rrahėn dhe u plagosėn. Sulme tė ngjashme u zhvilluan edhe nė Hollandė. Nė njė sulm kundėr turqve mbetėn tė vrarė njė grua dhe pesė fėmijėt e saj. Njerėzit qė morėn pjesė nė kortezhin e pėrmortshėm qė u mbajt, morėn letra kėrcėnuese me kryqin e thyer pėrsipėr.
Kėto incidente janė vetėm disa nga sulmet raciste kundėr turqve. Sulmet dhe vrasjet e kėtyre grupeve fashiste, pasardhės besnikė tė Darvinit dhe fashistėve si Hitleri, vazhdojnė ende. Masat ligjore nuk do tė mjaftojnė pėr tė ndaluar sulmet ēnjerėzore tė kėtyre grupeve. Mėnyra e sigurtė, pėr tu dhėnė fund atyre, ėshtė lufta serioze ideologjike krahas masave ligjore. Veprimet e dhunshme tė kėtyre njerėzve qė e shohin racizmin si ligj tė natyrės nuk do tė mbarojnė pėr sa kohė qė idetė darviniste nuk do tė jenė hedhur poshtė si antishkencore.
Shtypi e pėrshkroi kėtė sulm si "sulmin mė mizor racist nė historinė e Gjermanisė qysh prej epokės naziste". Sulme tė kėtij lloji filluan te haseshin shpesh nė vitet nė vijim. Shtėpive tė shumė turqve iu vu zjarri, ndėrsa tė tjerė u rrahėn dhe u plagosėn. Sulme tė ngjashme u zhvilluan edhe nė Hollandė. Nė njė sulm kundėr turqve mbetėn tė vrarė njė grua dhe pesė fėmijėt e saj. Njerėzit qė morėn pjesė nė kortezhin e pėrmortshėm qė u mbajt, morėn letra kėrcėnuese me kryqin e thyer pėrsipėr.
Kėto incidente janė vetėm disa nga sulmet raciste kundėr turqve. Sulmet dhe vrasjet e kėtyre grupeve fashiste, pasardhės besnikė tė Darvinit dhe fashistėve si Hitleri, vazhdojnė ende. Masat ligjore nuk do tė mjaftojnė pėr tė ndaluar sulmet ēnjerėzore tė kėtyre grupeve. Mėnyra e sigurtė, pėr tu dhėnė fund atyre, ėshtė lufta serioze ideologjike krahas masave ligjore. Veprimet e dhunshme tė kėtyre njerėzve qė e shohin racizmin si ligj tė natyrės nuk do tė mbarojnė pėr sa kohė qė idetė darviniste nuk do tė jenė hedhur poshtė si antishkencore.
Nimfa- Administator
- Numri i postimeve : 4292
Age : 64
Registration date : 27/05/2008
Re: FATKEQĖSITĖ QĖ SOLLI DARVINIZMI PĖR NJERĖZIMIN
PJESA E KATERT
Darvinizmi:
Burimi i Barbarisė Komuniste
Ideologjia qė i solli dėmin mė tė madh njerėzimit nė shekullin e mbushur me dhunė e barbarizėm dhe
njėkohėsisht mė e pėrhapura nė botė ishte, pa dyshim, Komunizmi. Kjo ideologji, qė arriti kulmin e saj historik me dy filozofėt gjermanė Karl Marks dhe Frederik Engels nė shekullin XIX, derdhi kaq shumė gjak nė botė, saqė ua kaloi edhe nazistėve e imperialistėve tė dikurshėm. Komunizmi shkaktoi nė vdekjen e njerėzve tė pafajshėm dhe pėrhapi e nxiti dhunė, frikė e dėshpėrim ndėr njerėz. Edhe sot e kėsaj dite, kur flitet pėr vendet e Perdes sė Hekurt dhe Rusinė, imazhet qė zgjohen na sjellin parasysh vende tė pushtuara nga mjegulla, terri e dėshpėrimi, nga rrugė pa jetė, nga shqetėsimi dhe frika. Sado qė njerėzit mendojnė se Komunizmi u shemb nė vitin 1991, gėrmadhat qė la pas ekzistojnė ende. Sado "liberalė" tė jenė bėrė njė pjesė e komunistėve dhe marksistėve "tė papenduar", filozofia materialiste, ana e errėt e Komunizmit dhe e Marksizmit qė i largoi njerėzit nga feja dhe morali i mirė, ende vazhdon tė ndikojė te kėta njerėz.
Kjo ideologji qė pėrhapi terror nė ēdo cep tė botės, nė fakt, pėrfaqėsonte njė ide tė ardhur qė nga kohėt e lashta. Dialektika ėshtė njė bindje se i gjithė zhvillimi, nė gjithėsi, erdhi si rezultat i konfliktit. Nė bazė tė kėtij besimi, Marksi dhe Engelsi filluan tė analizonin historinė e botės. Marksi pretendonte se historia e njeriut ishte histori konflikti, se konflikti aktual ishte ai mes punėtorėve e kapitalistėve dhe se punėtorėt sė shpejti do tė ngriheshin dhe do tė organizonin njė revolucion komunist.
Tipari mė i spikatur i dy themeluesve tė Komunizmit ishte se, si tė gjithė materialistėt, ata ushqenin njė urrejtje tė madhe pėr fenė. Edhe Marksi, edhe Engelsi ishin ateistė tė bindur dhe zhdukjen e besimeve fetare e shikonin si thelbėsore nga pikėpamja e Komunizmit.
Por Marksit dhe Engelsit u mungonte diēka e rėndėsishme: me qėllim qė tė bėnin pėr vete njė publik sa mė tė gjerė, e panė tė nevojshme ti jepnin ideologjisė sė tyre njė pamje shkencore. Dhe kėshtu, u krijua aleanca e rrezikshme qė solli dhimbje, kaos, vrasje masive, nxitje tė vėllait kundėr vėllait gjatė shekullit XX. Darvini bėri tė njohur teorinė e evolucionit nė librin e tij "Origjina e llojeve". Interesante ėshtė qė pretendimet bazė qė ai paraqiti ishin pikėrisht shpjegimet qė po kėrkonin Marksi dhe Engelsi! Darvini pretendonte se gjallesat u shfaqėn si rezultat i "luftės pėr mbijetesė" apo "konfliktit dialektik". Pėr mė tepėr, ai mohoi krijimin dhe hodhi poshtė besimet fetare. Pėr Marksin dhe Engelsin ky ishte njė rast qė sduhej humbur.
Darvinizmi:
Burimi i Barbarisė Komuniste
Ideologjia qė i solli dėmin mė tė madh njerėzimit nė shekullin e mbushur me dhunė e barbarizėm dhe
njėkohėsisht mė e pėrhapura nė botė ishte, pa dyshim, Komunizmi. Kjo ideologji, qė arriti kulmin e saj historik me dy filozofėt gjermanė Karl Marks dhe Frederik Engels nė shekullin XIX, derdhi kaq shumė gjak nė botė, saqė ua kaloi edhe nazistėve e imperialistėve tė dikurshėm. Komunizmi shkaktoi nė vdekjen e njerėzve tė pafajshėm dhe pėrhapi e nxiti dhunė, frikė e dėshpėrim ndėr njerėz. Edhe sot e kėsaj dite, kur flitet pėr vendet e Perdes sė Hekurt dhe Rusinė, imazhet qė zgjohen na sjellin parasysh vende tė pushtuara nga mjegulla, terri e dėshpėrimi, nga rrugė pa jetė, nga shqetėsimi dhe frika. Sado qė njerėzit mendojnė se Komunizmi u shemb nė vitin 1991, gėrmadhat qė la pas ekzistojnė ende. Sado "liberalė" tė jenė bėrė njė pjesė e komunistėve dhe marksistėve "tė papenduar", filozofia materialiste, ana e errėt e Komunizmit dhe e Marksizmit qė i largoi njerėzit nga feja dhe morali i mirė, ende vazhdon tė ndikojė te kėta njerėz.
Kjo ideologji qė pėrhapi terror nė ēdo cep tė botės, nė fakt, pėrfaqėsonte njė ide tė ardhur qė nga kohėt e lashta. Dialektika ėshtė njė bindje se i gjithė zhvillimi, nė gjithėsi, erdhi si rezultat i konfliktit. Nė bazė tė kėtij besimi, Marksi dhe Engelsi filluan tė analizonin historinė e botės. Marksi pretendonte se historia e njeriut ishte histori konflikti, se konflikti aktual ishte ai mes punėtorėve e kapitalistėve dhe se punėtorėt sė shpejti do tė ngriheshin dhe do tė organizonin njė revolucion komunist.
Tipari mė i spikatur i dy themeluesve tė Komunizmit ishte se, si tė gjithė materialistėt, ata ushqenin njė urrejtje tė madhe pėr fenė. Edhe Marksi, edhe Engelsi ishin ateistė tė bindur dhe zhdukjen e besimeve fetare e shikonin si thelbėsore nga pikėpamja e Komunizmit.
Por Marksit dhe Engelsit u mungonte diēka e rėndėsishme: me qėllim qė tė bėnin pėr vete njė publik sa mė tė gjerė, e panė tė nevojshme ti jepnin ideologjisė sė tyre njė pamje shkencore. Dhe kėshtu, u krijua aleanca e rrezikshme qė solli dhimbje, kaos, vrasje masive, nxitje tė vėllait kundėr vėllait gjatė shekullit XX. Darvini bėri tė njohur teorinė e evolucionit nė librin e tij "Origjina e llojeve". Interesante ėshtė qė pretendimet bazė qė ai paraqiti ishin pikėrisht shpjegimet qė po kėrkonin Marksi dhe Engelsi! Darvini pretendonte se gjallesat u shfaqėn si rezultat i "luftės pėr mbijetesė" apo "konfliktit dialektik". Pėr mė tepėr, ai mohoi krijimin dhe hodhi poshtė besimet fetare. Pėr Marksin dhe Engelsin ky ishte njė rast qė sduhej humbur.
Nimfa- Administator
- Numri i postimeve : 4292
Age : 64
Registration date : 27/05/2008
Re: FATKEQĖSITĖ QĖ SOLLI DARVINIZMI PĖR NJERĖZIMIN
Admirimi i Marksit dhe
Engelsit pėr Darvinin
Darvinizmi pati aq shumė rėndėsi pėr Komunizmin, sa vetėm disa muaj pas botimit tė librit tė Darvinit,
Engelsi i shkroi Marksit: "Darvini, tė cilin e kam nė dorė duke e lexuar, ėshtė i shkėlqyer."78
E megjithatė, vetė historia ka treguar se periudha evolucionare qė propozoi Marksi nuk ishte e vėrtetė.
Asnjė shoqėri, nė asnjė kohė nuk ėshtė parė tė kalojė nėpėr fazat evolucionare tė propozuara nga Marks
Engelsit pėr Darvinin
Darvinizmi pati aq shumė rėndėsi pėr Komunizmin, sa vetėm disa muaj pas botimit tė librit tė Darvinit,
Engelsi i shkroi Marksit: "Darvini, tė cilin e kam nė dorė duke e lexuar, ėshtė i shkėlqyer."78
E megjithatė, vetė historia ka treguar se periudha evolucionare qė propozoi Marksi nuk ishte e vėrtetė.
Asnjė shoqėri, nė asnjė kohė nuk ėshtė parė tė kalojė nėpėr fazat evolucionare tė propozuara nga Marks
Nimfa- Administator
- Numri i postimeve : 4292
Age : 64
Registration date : 27/05/2008
Re: FATKEQĖSITĖ QĖ SOLLI DARVINIZMI PĖR NJERĖZIMIN
Pėrkundrazi, ekziston mundėsia tė shihen nė tė njėjtėn shoqėri, nė tė njėjtėn kohė, sisteme qė Marksi pretendonte se vijnė para apo pas njėra-tjetrės. Ndėrkohė qė njė pjesė e njė vendi pėrjeton sisteme tė ngjashme me sistemin feudal, nė njė pjesė tjetėr mund tė zbatohen rregullat kapitaliste. Kjo ėshtė arsyeja qė nuk ka asnjė provė se kalimi nga njė sistem nė tjetrin ndjek modelin evolucionar tė propozuar nga Marksi dhe teoria e evolucionit.
Nga ana tjetėr, asnjė nga parashikimet e Marksit nė lidhje me tė ardhmen nuk u vėrtetua. U kuptua qė teoritė e Marksit nuk ishin tė zbatueshme brenda 10 vjetėve nga vdekja e tij. Marksi pretendonte se, njėri pas tjetrit, kombet mė tė zhvilluara kapitaliste do tė pėsonin revolucione komuniste, por njė periudhė e tillė nuk erdhi. Lenini, njė nga pasuesit mė tė mėdhenj tė Marksit, u mundua tė shpjegonte pse nuk kishin ndodhur kėto revolucione e pastaj parashikoi qė revolucionet komuniste do tė bėheshin nė vendet e Botės sė Tretė. E megjithatė, tė gjitha pretendimet e Leninit i pėrgėnjeshtroi vetė historia. Nė kohėt e sotme, vendet ku sundon Komunizmi mund tė numėrohen me gishtat e njė dore. Pėr mė tepėr, Marksizmi pėrdori dhunėn nė rajonet ku erdhi nė fuqi dhe ai nuk erdhi nė pushtet nga lėvizjet popullore, siē pretendohej, por me dhunė diktatoriale.
Shkurtimisht, historia e kohėve tė fundit e ka pėrgenjėshtruar periudhėn e parashikuar nga filozofia marksiste tė evolucionit historik. Teori tė tilla, si "dialektika e historisė" dhe "evolucioni historik" nė vėllimet e shumta tė shkruara nga ideologėt materialistė si Marksi dhe Engelsi, janė thjesht fryt i fantazisė.
Marksi i ktheu pėrgjigje letrės sė Engelsit mė 19 dhjetor 1860, duke i shkruar: "Ky ėshtė libri qė
pėrmban parimet bazė tė historisė sė natyrės sipas pikėpamjes sonė."79
Nė njė letėr qė Marksi i shkroi Lasalit, njė tjetėr mik i tij socialist, mė 16 janar 1861, shkruan: "Libri i
Darvinit ėshtė shumė i rėndėsishėm e mė shėrben si bazė nė shkencėn natyrore pėr luftėn e klasave nė
histori."80 Nė kėtė mėnyrė ai zbulon rėndėsinė e teorisė sė evolucionit pėr Komunizmin.
Marksi e shfaqi simpatinė e tij pėr Darvinin, duke ia kushtuar atij veprėn e tij mė tė rėndėsishme, "Das Kapital" (Kapitali). Kopja e kėtij libri qė iu dėrgua Darvinit pėrmbante njė dedikim nga ana e vetė Marksit, i cili e pėrshkruante veten si njė "admirues i sinqertė" i natyralistit anglez.81
Edhe Engelsi e pranon admirimin e tij pėr Darvinin:
Natyra ėshtė prova e dialektikės dhe nuk duhet lėnė pa thėnė se, fundja, natyra vepron nė mėnyrė
dialektike e jo metafizike Lidhur me kėtė, Darvinit duhet ti pėrmendet emri para tė tjerėve.82
Engelsi lavdėronte Darvinin njėlloj si Marksin. Ai shkruan:
"Ashtu sikurse Darvini zbuloi ligjin e evolucionit nė natyrėn organike, po ashtu edhe Marksi zbuloi ligjin
e evolucionit nė historinė njerėzore."83
Nė njė vepėr tjetėr tė tij, Engelsi theksoi rėndėsinė e nxjerrjes nga Darvini tė njė teorie qė i kundėrvihej
fesė:
Ai (Darvini) i dha konceptit metafizik tė natyrės goditjen mė tė rėndė, duke provuar se bota e sotme organike bimėt, kafshėt, e si rrjedhim edhe njeriu ėshtė produkt i njė procesi evolucioni qė vazhdon prej miliona vjetėsh.84
Pėrveē kėsaj, Engelsi tregoi se si e kishte pranuar ai teorinė e Darvinit, duke shkruar njė artikull tė
titulluar "Roli qė ka luajtur puna, nė kalimin nga majmuni te njeriu".
Shkencėtari amerikan Conway Zirckle shpjegon se pėrse themeluesit e Komunizmit e pranuan menjėherė
teorinė e Darvinit:
Marksi dhe Engelsi e pranuan evolucionin thuajse menjėherė pasi Darvini botoi librin "Origjina e
Nga ana tjetėr, asnjė nga parashikimet e Marksit nė lidhje me tė ardhmen nuk u vėrtetua. U kuptua qė teoritė e Marksit nuk ishin tė zbatueshme brenda 10 vjetėve nga vdekja e tij. Marksi pretendonte se, njėri pas tjetrit, kombet mė tė zhvilluara kapitaliste do tė pėsonin revolucione komuniste, por njė periudhė e tillė nuk erdhi. Lenini, njė nga pasuesit mė tė mėdhenj tė Marksit, u mundua tė shpjegonte pse nuk kishin ndodhur kėto revolucione e pastaj parashikoi qė revolucionet komuniste do tė bėheshin nė vendet e Botės sė Tretė. E megjithatė, tė gjitha pretendimet e Leninit i pėrgėnjeshtroi vetė historia. Nė kohėt e sotme, vendet ku sundon Komunizmi mund tė numėrohen me gishtat e njė dore. Pėr mė tepėr, Marksizmi pėrdori dhunėn nė rajonet ku erdhi nė fuqi dhe ai nuk erdhi nė pushtet nga lėvizjet popullore, siē pretendohej, por me dhunė diktatoriale.
Shkurtimisht, historia e kohėve tė fundit e ka pėrgenjėshtruar periudhėn e parashikuar nga filozofia marksiste tė evolucionit historik. Teori tė tilla, si "dialektika e historisė" dhe "evolucioni historik" nė vėllimet e shumta tė shkruara nga ideologėt materialistė si Marksi dhe Engelsi, janė thjesht fryt i fantazisė.
Marksi i ktheu pėrgjigje letrės sė Engelsit mė 19 dhjetor 1860, duke i shkruar: "Ky ėshtė libri qė
pėrmban parimet bazė tė historisė sė natyrės sipas pikėpamjes sonė."79
Nė njė letėr qė Marksi i shkroi Lasalit, njė tjetėr mik i tij socialist, mė 16 janar 1861, shkruan: "Libri i
Darvinit ėshtė shumė i rėndėsishėm e mė shėrben si bazė nė shkencėn natyrore pėr luftėn e klasave nė
histori."80 Nė kėtė mėnyrė ai zbulon rėndėsinė e teorisė sė evolucionit pėr Komunizmin.
Marksi e shfaqi simpatinė e tij pėr Darvinin, duke ia kushtuar atij veprėn e tij mė tė rėndėsishme, "Das Kapital" (Kapitali). Kopja e kėtij libri qė iu dėrgua Darvinit pėrmbante njė dedikim nga ana e vetė Marksit, i cili e pėrshkruante veten si njė "admirues i sinqertė" i natyralistit anglez.81
Edhe Engelsi e pranon admirimin e tij pėr Darvinin:
Natyra ėshtė prova e dialektikės dhe nuk duhet lėnė pa thėnė se, fundja, natyra vepron nė mėnyrė
dialektike e jo metafizike Lidhur me kėtė, Darvinit duhet ti pėrmendet emri para tė tjerėve.82
Engelsi lavdėronte Darvinin njėlloj si Marksin. Ai shkruan:
"Ashtu sikurse Darvini zbuloi ligjin e evolucionit nė natyrėn organike, po ashtu edhe Marksi zbuloi ligjin
e evolucionit nė historinė njerėzore."83
Nė njė vepėr tjetėr tė tij, Engelsi theksoi rėndėsinė e nxjerrjes nga Darvini tė njė teorie qė i kundėrvihej
fesė:
Ai (Darvini) i dha konceptit metafizik tė natyrės goditjen mė tė rėndė, duke provuar se bota e sotme organike bimėt, kafshėt, e si rrjedhim edhe njeriu ėshtė produkt i njė procesi evolucioni qė vazhdon prej miliona vjetėsh.84
Pėrveē kėsaj, Engelsi tregoi se si e kishte pranuar ai teorinė e Darvinit, duke shkruar njė artikull tė
titulluar "Roli qė ka luajtur puna, nė kalimin nga majmuni te njeriu".
Shkencėtari amerikan Conway Zirckle shpjegon se pėrse themeluesit e Komunizmit e pranuan menjėherė
teorinė e Darvinit:
Marksi dhe Engelsi e pranuan evolucionin thuajse menjėherė pasi Darvini botoi librin "Origjina e
Nimfa- Administator
- Numri i postimeve : 4292
Age : 64
Registration date : 27/05/2008
Re: FATKEQĖSITĖ QĖ SOLLI DARVINIZMI PĖR NJERĖZIMIN
llojeve". Evolucioni, natyrisht, ishte pikėrisht ajo qė themeluesve tė Komunizmit u duhej pėr tė shpjeguar se si
njerėzimi mund tė kishte ardhur nė ekzistencė pa ndėrhyrjen e ndonjė force tė mbinatyrshme dhe, pėr pasojė, ai mund tė pėrdorej pėr tė mbėshtetur bazat e filozofisė sė tyre materialiste. Pėrveē kėsaj, interpretimi i evolucionit nga Darvini, sipas tė cilit, evolucioni kishte ndodhur nėpėrmjet pėrzgjedhjes natyrore, u dha atyre njė hipotezė
tė ndryshme nga ajo e shpjegimit teologjik mbizotėrues tė faktit tė vėrejtur se tė gjitha format e jetės u
janė pėrshtatur kushteve tė tyre.85
Tom Bethel, gazetar i revistės "Harper Magazine", shpjegon lidhjen midis Marksit dhe Darvinit, si mė
poshtė:
Marksi nuk e admironte librin e Darvinit pėr arsye ekonomike, por pėr arsyen mė thelbėsore se universi i Darvinit ishte thjesht materialist dhe se shpjegimi i tij nuk pėrfshinte mė ndonjė lidhje me shkaqe tė pavėzhgueshme jomateriale jashtė apo "pėrtej" tij. Nė kėtė aspekt tė rėndėsishėm, Darvini dhe Marksi ishin
shokė pėr kokė.86
Sot, lidhja midis Darvinizmit dhe Marksizmit ėshtė njė e vėrtetė e pranuar nga tė gjithė. Biografitė e Marksit gjithmonė e bėjnė tė qartė njė gjė tė tillė. Pėr shembull, njė biografi e Karl Marksit e pėrshkruan kėtė lidhje nė kėtė mėnyrė:
"Darvinizmi paraqiti njė sėrė faktesh qė mbėshtesin Marksizmin dhe shtjellojnė tė vėrtetėn e tij. Pėrhapja e ideve darviniste evolucionare krijoi njė terren pjellor tė pėrshtatshėm pėr idetė marksiste dhe i hapi rrugėn pėrvetėsimit tė tyre nga klasa punėtore Marksi, Engelsi dhe Lenini u dhanė vlerė tė madhe ideve tė Darvinit. Ata nxorėn nė pah rėndėsinė e tyre shkencore dhe, nė kėtė mėnyė, u pėrshpejtua pėrhapja e kėtyre ideve."87
Siē e kemi parė, Marksi dhe Engelsi besonin me gėzim se koncepti i evolucionit pėrbėnte njė pėrkrahje shkencore pėr botėkuptimin e tyre ateist, por ky gėzim doli i parakohshėm. Teoria e evolucionit u pranua gjerėsisht, sepse ishte propozuar nė njė ambjent shkencor primitiv, si ai i shekullit XIX. Ajo ishte e mbushur me pasaktėsi dhe nuk mbėshtetej nė asnjė lloj prove shkencore. Shkenca qė njohu zhvillim tė madh nė gjysmėn e dytė tė shekullit XX, e nxori tė pavlefshme teorinė e evolucionit. (Pėr hollėsi tė mėtejshme, shih librin e shkruar nga Harun Jahja: "Gjunjėzimi i Evolucionit", i pėrkthyer dhe nė shqip) Kjo, nė tė njėjtėn kohė, nėnkuptonte shembjen e mendimit komunist dhe materialist, por ngaqė shkencėtarėt me pikėpamje materialiste e dinin se shembja e Darvinizmit nėnkuptonte, gjithashtu, edhe rrėnimin e ideologjive tė tyre, ata provuan tė gjitha metodat e mundshme pėr tua mbajtur tė fshehtė njerėzve rėnien e Darvinizmit.
njerėzimi mund tė kishte ardhur nė ekzistencė pa ndėrhyrjen e ndonjė force tė mbinatyrshme dhe, pėr pasojė, ai mund tė pėrdorej pėr tė mbėshtetur bazat e filozofisė sė tyre materialiste. Pėrveē kėsaj, interpretimi i evolucionit nga Darvini, sipas tė cilit, evolucioni kishte ndodhur nėpėrmjet pėrzgjedhjes natyrore, u dha atyre njė hipotezė
tė ndryshme nga ajo e shpjegimit teologjik mbizotėrues tė faktit tė vėrejtur se tė gjitha format e jetės u
janė pėrshtatur kushteve tė tyre.85
Tom Bethel, gazetar i revistės "Harper Magazine", shpjegon lidhjen midis Marksit dhe Darvinit, si mė
poshtė:
Marksi nuk e admironte librin e Darvinit pėr arsye ekonomike, por pėr arsyen mė thelbėsore se universi i Darvinit ishte thjesht materialist dhe se shpjegimi i tij nuk pėrfshinte mė ndonjė lidhje me shkaqe tė pavėzhgueshme jomateriale jashtė apo "pėrtej" tij. Nė kėtė aspekt tė rėndėsishėm, Darvini dhe Marksi ishin
shokė pėr kokė.86
Sot, lidhja midis Darvinizmit dhe Marksizmit ėshtė njė e vėrtetė e pranuar nga tė gjithė. Biografitė e Marksit gjithmonė e bėjnė tė qartė njė gjė tė tillė. Pėr shembull, njė biografi e Karl Marksit e pėrshkruan kėtė lidhje nė kėtė mėnyrė:
"Darvinizmi paraqiti njė sėrė faktesh qė mbėshtesin Marksizmin dhe shtjellojnė tė vėrtetėn e tij. Pėrhapja e ideve darviniste evolucionare krijoi njė terren pjellor tė pėrshtatshėm pėr idetė marksiste dhe i hapi rrugėn pėrvetėsimit tė tyre nga klasa punėtore Marksi, Engelsi dhe Lenini u dhanė vlerė tė madhe ideve tė Darvinit. Ata nxorėn nė pah rėndėsinė e tyre shkencore dhe, nė kėtė mėnyė, u pėrshpejtua pėrhapja e kėtyre ideve."87
Siē e kemi parė, Marksi dhe Engelsi besonin me gėzim se koncepti i evolucionit pėrbėnte njė pėrkrahje shkencore pėr botėkuptimin e tyre ateist, por ky gėzim doli i parakohshėm. Teoria e evolucionit u pranua gjerėsisht, sepse ishte propozuar nė njė ambjent shkencor primitiv, si ai i shekullit XIX. Ajo ishte e mbushur me pasaktėsi dhe nuk mbėshtetej nė asnjė lloj prove shkencore. Shkenca qė njohu zhvillim tė madh nė gjysmėn e dytė tė shekullit XX, e nxori tė pavlefshme teorinė e evolucionit. (Pėr hollėsi tė mėtejshme, shih librin e shkruar nga Harun Jahja: "Gjunjėzimi i Evolucionit", i pėrkthyer dhe nė shqip) Kjo, nė tė njėjtėn kohė, nėnkuptonte shembjen e mendimit komunist dhe materialist, por ngaqė shkencėtarėt me pikėpamje materialiste e dinin se shembja e Darvinizmit nėnkuptonte, gjithashtu, edhe rrėnimin e ideologjive tė tyre, ata provuan tė gjitha metodat e mundshme pėr tua mbajtur tė fshehtė njerėzve rėnien e Darvinizmit.
Nimfa- Administator
- Numri i postimeve : 4292
Age : 64
Registration date : 27/05/2008
Re: FATKEQĖSITĖ QĖ SOLLI DARVINIZMI PĖR NJERĖZIMIN
Admirimi i pasuesve tė
Marksit dhe Engelsit pėr Darvinin
Pasuesit e Marksit dhe Engelsit, qė shkaktuan vdekjen e miliona njerėzve dhe u bėnė shkak qė qindra miliona tė tjerė tė jetonin nė vuajtje, dhunė e terror, e pranuan teorinė e evolucionit, duke shprehur gėzim e interes tė madh.
John N. Moore flet pėr lidhjet mes evolucionit dhe udhėheqėsve sovjetikė, tė cilėt vunė nė jetė idetė e
Marksit dhe Engelsit nė Rusi:
Mėnyra e tė menduarit tė udhėheqėsve tė BRSS-sė ėshtė rrėnjosur thellė nė kėndvėshtrimin
evolucionist.88
Marksit dhe Engelsit pėr Darvinin
Pasuesit e Marksit dhe Engelsit, qė shkaktuan vdekjen e miliona njerėzve dhe u bėnė shkak qė qindra miliona tė tjerė tė jetonin nė vuajtje, dhunė e terror, e pranuan teorinė e evolucionit, duke shprehur gėzim e interes tė madh.
John N. Moore flet pėr lidhjet mes evolucionit dhe udhėheqėsve sovjetikė, tė cilėt vunė nė jetė idetė e
Marksit dhe Engelsit nė Rusi:
Mėnyra e tė menduarit tė udhėheqėsve tė BRSS-sė ėshtė rrėnjosur thellė nė kėndvėshtrimin
evolucionist.88
Nimfa- Administator
- Numri i postimeve : 4292
Age : 64
Registration date : 27/05/2008
Re: FATKEQĖSITĖ QĖ SOLLI DARVINIZMI PĖR NJERĖZIMIN
Ishte Lenini ai qė bėri tė mundur qė projekti i Marksit pėr revolucionin komunist tė realizohet. Lenini, udhėheqėsi i lėvizjes bolshevike komuniste nė Rusi, synonte tė rrėzonte me forcėn e armėve regjimin e carit. Kaosi pas Luftės sė Parė Botėrore u krijoi bolshevikėve mundėsinė qė po kėrkonin. Nė tetor 1917, me Leninin nė krye, komunistėt morėn pushtetin me forcėn e armėve. Pas revolucionit, Rusia u shndėrrua nė arenė lufte civile tė pėrgjakshme 3 vjeēare, mes komunistėve dhe pėrkrahėsve tė carit.
Ashtu si udhėheqėsit e tjerė komunistė, Lenini shpesh theksonte se teoria e Darvinit ishte baza themelore
e filozofisė materialiste dialektike. Njė prej thėnieve tė tij zbulon mendimin e tij pėr Darvinizmin:
Darvini i dha fund besimit se llojet e botės bimore e shtazore nuk kanė asnjė lidhje me njėra-tjetrėn dhe
se ato janė krijuar prej Zotit e, si rrjedhim, janė tė pandryshueshme.89
Edhe Trocki, qė pranohej si arkitekti mė i rėndėsishėm i Revolucionit Bolshevik pas Leninit, i dha rėndėsi
tė madhe Darvinizmit. Ai e pohoi admirimin e tij pėr Darvinin kėshtu:
Zbulimi i Darvinit ėshtė triumfi mė i madh i dialektikės nė gjithė fushėn e materies organike.90
Pas vdekjes sė Leninit nė vitin 1924, Stalini, qė njihet si diktatori mė gjakatar nė historinė e njerėzimit, u vu nė krye tė Partisė Komuniste. Gjatė 30 viteve tė tij nė pushtet, Stalini do tė vėrtetonte se sa sistem i pamėshirshėm ishte komunizmi. Lėvizja e parė e rėndėsishme e Stalinit ishte marrja, nė emėr tė shtetit, e tokave tė fshatarėve qė pėrbėnin 80% tė popullsisė sė Rusisė. Nė emėr tė kėsaj politike kolektivizimi, qė kishte pėr qėllim zhdukjen e pronės private, tė gjitha prodhimet e fshatarėve rusė u mblodhėn me dhunė nga zyrtarė tė armatosur. Pėr pasojė, plasi njė zi buke e tmerrshme. Miliona gra, fėmijė dhe pleq qė nuk gjenin asgjė pėr tė ngrėnė vdisnin, duke u pėrpėlitur nga uria. Numri i tė vdekurve vetėm nė Kaukaz arriti 1 milion.
Stalini dėrgoi qindra mijėra njerėz qė tentuan tė mos i bindeshin kėsaj politike nė kampet e tmerrshme tė punės nė Siberi. Kėto kampe, ku tė burgosurve u dilte shpirti nė punė, u kthyen nė varr pėr pjesėn mė tė madhe tė kėtyre njerėzve. Nga ana tjetėr, dhjetra mijėra njerėz u ekzekutuan nga policia sekrete e Stalinit. Miliona tė tjerė u detyruan tė shpėrnguleshin nė viset mė tė largta tė Rusisė, pėrfshirė turqit e Krimesė dhe Turkmenistanit.
Me kėto politika gjakatare e mizore, Stalini vrau 20 milionė njerėz. Historianėt kanė zbuluar se ky barbarizėm i jepte atij kėnaqėsi tė madhe. Ai ndjente kėnaqėsi kur ulej nė tryezėn e tij nė Kremlin dhe shqyrtonte listėn e atyre qė kishin vdekur nė kampet e pėrqendrimit ose qė ishin ekzekutuar.
Pėrveē gjendjes psikologjike, nė tė cilėn ndodhej, ndikimi kryesor qė e nxiti tė bėhej njė vrasės i tillė i pamėshirshėm ishte filozofia materialiste qė ai besonte. Nga vetė fjalėt e Stalinit, baza themelore e kėsaj filozofie ishte teoria e evolucionit. Ai shpjegonte rėndėsinė qė u jepte ideve tė Darvinit:
Janė tri gjėra qė ne bėjmė pėr tė ēliruar mendjet e studentėve tanė. E kishim pėr detyrė tu mėsonim atyre
moshėn e tokės, prejardhjen gjeologjike dhe parimet e Darvinit.91
Kur Stalini ishte ende gjallė, njė shok i ngushtė fėmijėrie, nė librin "Ngjarje tė rėndėsishme nė jetėn e
Stalinit", tregon si ishte bėrė ateist Stalini:
Qė nė moshė shumė tė re, kur ishte ende nxėnės nė shkollėn klerike, shoku Stalin ka treguar se ka pasur
njė mendje kritike dhe ka shfaqur ndjenja revolucionare. Ai filloi tė lexojė Darvinin dhe u bė ateist.92
Nė tė njėjtin libėr, G. Glurxhidze, njė shok fėmijėrie i Stalinit tregon se si Stalini kishte nisur tė mos
besonte mė nė Zot dhe i kishte thėnė se arsyeja ishte libri i Darvinit, duke e nxitur qė ta lexonte edhe ai.93
Njė tregues i rėndėsishėm i besimit tė verbėr tė Stalinit nė teorinė e evolucionit ishte mospranimi nė sistemin shkollor sovjetik i ligjeve gjenetike tė Mendelit nė kohėn kur erdhi nė pushtet. Kėto ligje, qė ishin pranuar nga e gjithė bota e shkencės qė nga fillimi i shekullit XX, mohonin pretendimin e Lamarkut se "tiparet e
Ashtu si udhėheqėsit e tjerė komunistė, Lenini shpesh theksonte se teoria e Darvinit ishte baza themelore
e filozofisė materialiste dialektike. Njė prej thėnieve tė tij zbulon mendimin e tij pėr Darvinizmin:
Darvini i dha fund besimit se llojet e botės bimore e shtazore nuk kanė asnjė lidhje me njėra-tjetrėn dhe
se ato janė krijuar prej Zotit e, si rrjedhim, janė tė pandryshueshme.89
Edhe Trocki, qė pranohej si arkitekti mė i rėndėsishėm i Revolucionit Bolshevik pas Leninit, i dha rėndėsi
tė madhe Darvinizmit. Ai e pohoi admirimin e tij pėr Darvinin kėshtu:
Zbulimi i Darvinit ėshtė triumfi mė i madh i dialektikės nė gjithė fushėn e materies organike.90
Pas vdekjes sė Leninit nė vitin 1924, Stalini, qė njihet si diktatori mė gjakatar nė historinė e njerėzimit, u vu nė krye tė Partisė Komuniste. Gjatė 30 viteve tė tij nė pushtet, Stalini do tė vėrtetonte se sa sistem i pamėshirshėm ishte komunizmi. Lėvizja e parė e rėndėsishme e Stalinit ishte marrja, nė emėr tė shtetit, e tokave tė fshatarėve qė pėrbėnin 80% tė popullsisė sė Rusisė. Nė emėr tė kėsaj politike kolektivizimi, qė kishte pėr qėllim zhdukjen e pronės private, tė gjitha prodhimet e fshatarėve rusė u mblodhėn me dhunė nga zyrtarė tė armatosur. Pėr pasojė, plasi njė zi buke e tmerrshme. Miliona gra, fėmijė dhe pleq qė nuk gjenin asgjė pėr tė ngrėnė vdisnin, duke u pėrpėlitur nga uria. Numri i tė vdekurve vetėm nė Kaukaz arriti 1 milion.
Stalini dėrgoi qindra mijėra njerėz qė tentuan tė mos i bindeshin kėsaj politike nė kampet e tmerrshme tė punės nė Siberi. Kėto kampe, ku tė burgosurve u dilte shpirti nė punė, u kthyen nė varr pėr pjesėn mė tė madhe tė kėtyre njerėzve. Nga ana tjetėr, dhjetra mijėra njerėz u ekzekutuan nga policia sekrete e Stalinit. Miliona tė tjerė u detyruan tė shpėrnguleshin nė viset mė tė largta tė Rusisė, pėrfshirė turqit e Krimesė dhe Turkmenistanit.
Me kėto politika gjakatare e mizore, Stalini vrau 20 milionė njerėz. Historianėt kanė zbuluar se ky barbarizėm i jepte atij kėnaqėsi tė madhe. Ai ndjente kėnaqėsi kur ulej nė tryezėn e tij nė Kremlin dhe shqyrtonte listėn e atyre qė kishin vdekur nė kampet e pėrqendrimit ose qė ishin ekzekutuar.
Pėrveē gjendjes psikologjike, nė tė cilėn ndodhej, ndikimi kryesor qė e nxiti tė bėhej njė vrasės i tillė i pamėshirshėm ishte filozofia materialiste qė ai besonte. Nga vetė fjalėt e Stalinit, baza themelore e kėsaj filozofie ishte teoria e evolucionit. Ai shpjegonte rėndėsinė qė u jepte ideve tė Darvinit:
Janė tri gjėra qė ne bėjmė pėr tė ēliruar mendjet e studentėve tanė. E kishim pėr detyrė tu mėsonim atyre
moshėn e tokės, prejardhjen gjeologjike dhe parimet e Darvinit.91
Kur Stalini ishte ende gjallė, njė shok i ngushtė fėmijėrie, nė librin "Ngjarje tė rėndėsishme nė jetėn e
Stalinit", tregon si ishte bėrė ateist Stalini:
Qė nė moshė shumė tė re, kur ishte ende nxėnės nė shkollėn klerike, shoku Stalin ka treguar se ka pasur
njė mendje kritike dhe ka shfaqur ndjenja revolucionare. Ai filloi tė lexojė Darvinin dhe u bė ateist.92
Nė tė njėjtin libėr, G. Glurxhidze, njė shok fėmijėrie i Stalinit tregon se si Stalini kishte nisur tė mos
besonte mė nė Zot dhe i kishte thėnė se arsyeja ishte libri i Darvinit, duke e nxitur qė ta lexonte edhe ai.93
Njė tregues i rėndėsishėm i besimit tė verbėr tė Stalinit nė teorinė e evolucionit ishte mospranimi nė sistemin shkollor sovjetik i ligjeve gjenetike tė Mendelit nė kohėn kur erdhi nė pushtet. Kėto ligje, qė ishin pranuar nga e gjithė bota e shkencės qė nga fillimi i shekullit XX, mohonin pretendimin e Lamarkut se "tiparet e
Nimfa- Administator
- Numri i postimeve : 4292
Age : 64
Registration date : 27/05/2008
Re: FATKEQĖSITĖ QĖ SOLLI DARVINIZMI PĖR NJERĖZIMIN
fituara mund tė pėrcillen te brezat pasardhės". Shkencėtari rus Lisenko e shihte kėtė si njė goditje tė fuqishme kundėr teorisė sė evolucionit dhe, nė tė njėjtėn kohė, si njė rrezik tė madh, ndaj dhe ia tregoi Stalinit mendimet e tij. Stalinit i bėnė pėrshtypje mendimet e Lisenkos dhe e emėroi kryetar tė shoqatave shkencore zyrtare. Kėshtu, shkenca gjenetike, e cila i kishte dhėnė njė goditje tė rėndė evolucionit, nuk u pranua nga asnjė shoqatė apo shkollė shkencore nė Bashkimin Sovjetik, derisa vdiq Stalini.
Gjatė sundimit tė Stalinit, Bashkimi Sovjetik ishte kthyer nė njė mjedis ku mbretėronte kaosi, ku pėr miliona njerėz jeta ishte pėrherė nė rrezik dhe ku mund tė arrestoheshin nga ēasti nė ēast, paēka se skishin bėrė asnjė krim pėr tė vuajtur tortura tė paimagjinueshme.
Kur analizojnė kėto ngjarje, disa komentues tė historisė bėjnė gabim kur mundohen tė provojnė se shkaku kryesor i gjithė kėsaj barbarie e mizorie tė pashpirt ishte se njerėz si Lenini, Stalini, Mao, Hitleri dhe Musolini karakterizoheshin nga psikopatia dhe ēekuilibri mendor. Ēfarė rastėsie ėshtė kjo qė e gjithė bota ra nė duart e njerėzve tė ēekuilibruar psikologjikisht nė tė njėjtėn kohė? Eshtė e qartė se tė gjithė kėta njerėz dhe ideologji kanė pirė nga i njėjti burim. Me pak fjalė, njė palė tjetėr ishte fajtore bashkė me ta. Shkaku qė kėta udhėheqės tė pashpirt tėrhiqnin pas vetes miliona njerėz dhe qė u lejoi atyre tė bėnin krime, ishte pėrkrahja "shkencore" qė u dha filozofia materialiste dhe Darvinizmi
Gjatė sundimit tė Stalinit, Bashkimi Sovjetik ishte kthyer nė njė mjedis ku mbretėronte kaosi, ku pėr miliona njerėz jeta ishte pėrherė nė rrezik dhe ku mund tė arrestoheshin nga ēasti nė ēast, paēka se skishin bėrė asnjė krim pėr tė vuajtur tortura tė paimagjinueshme.
Kur analizojnė kėto ngjarje, disa komentues tė historisė bėjnė gabim kur mundohen tė provojnė se shkaku kryesor i gjithė kėsaj barbarie e mizorie tė pashpirt ishte se njerėz si Lenini, Stalini, Mao, Hitleri dhe Musolini karakterizoheshin nga psikopatia dhe ēekuilibri mendor. Ēfarė rastėsie ėshtė kjo qė e gjithė bota ra nė duart e njerėzve tė ēekuilibruar psikologjikisht nė tė njėjtėn kohė? Eshtė e qartė se tė gjithė kėta njerėz dhe ideologji kanė pirė nga i njėjti burim. Me pak fjalė, njė palė tjetėr ishte fajtore bashkė me ta. Shkaku qė kėta udhėheqės tė pashpirt tėrhiqnin pas vetes miliona njerėz dhe qė u lejoi atyre tė bėnin krime, ishte pėrkrahja "shkencore" qė u dha filozofia materialiste dhe Darvinizmi
Nimfa- Administator
- Numri i postimeve : 4292
Age : 64
Registration date : 27/05/2008
Faqja 2 e 3 • 1, 2, 3
Faqja 2 e 3
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi