FEMRA SHQIPTARE NE RETROSPEKTIVE
Faqja 1 e 1
FEMRA SHQIPTARE NE RETROSPEKTIVE
RETROSPEKTIVĖ
Nezir Myrta / FEMRA SHQIPTARE NĖ RETROSPEKTIVĖ
Mbroj femrėn time, ashtu mbroj atdheun tim, amdheun tim, duke mos injoruar asnjė femėr tjetėr, sepse femra shqiptare meriton mbrojtje, admirohet edhe nga tė gjitha kombet tjera, pėr bukurinė, vyrtytet, karakteret e rralla, qė ka nė genin e saj trashėgues - ashtu sikurse kanė edhe femrat tjera - po femra shqiptare ėshtė e dhėmbshme, e dashur si dielli e hėna, si toka e uji e ajri - ėshtė ama ime, motra ime, bija ime dhe askush as guxon as mundet tė ma mohojė, sepse ėshtė imja - e dua jetoj e vdes pėr tė, flijohem me dėshirė!
Femra shqiptare ėshtė e dhėmbshme, e pėrvuajtur, e pėrulur para karakterit tė saj tė rrallė, kur lidhet me shokun e jetės, i shtrohet karakterit, genit, pranon gjithēka tė mirė e tė ligė nė jetė, duron si gjarpėri nėn gur (qė thonė), duron edhe arronacėn, mendjemadhėsinė, superioritetin e njė burri sado i ligė tė jetė e tė paraqitet sipas kushteve e tekeve, huqeve, injorimeve e ofendimeve sado tė paskrupullta tė njė burrit dhe sado avanturier, i lazdruar tė jetė! Pavarėsisht, se nuk ka mundur ta zbulojė me kohė parakohe, para njė lidhjeje tė tillė, pavarėsisht se nuk e njohu me kohė shokun e jetės, apo nuk kishte mundėsi veprimi e njohjeje! Pse? Pse duron femra shqiptare? Sepse ka karakterin e saj tė rrallė, durimin shkėmb graniti para ēdp stuhie e rrebeshi sado tė kobshėm tė jetės sė saj, vetėm ta ruaj rodin e sojin e familjes sė saj tė dyfishtė (tė prindėrve e tė burrit), tė rriti fėmij edhe nėpėr zjarre luftėrash edhe nėpėr flakė jete edhe nėpėr diskriminime ndėr ma shtazoret edhe nėpėr ndėshkime fizike fajepafaj edhe nėpėr injorime, pėrgojime, shpifje e trillime deri nė tragjeditė ma tė tmerrshme - vetėm mos ta lejė oxhakun pa tym, sofrėn pa bukė, familjen pa belbėzime e klithma fėmijėsh, mos ta lejė shtėpinė tė shkretė, ta ringjalli vatren arbėrore edhe nga njė shtėpi e vdekur, e bėn shtėpi tė gjallė shqiptare - shtėpi tė vdekur - anipse shpesh i ngjanė njė shtėpie tė vdekur - burg - e padalur, e paparė, e pashijuar me botėn, e irrituar, e mallkuar, mish edhe pėr qen rrugėsh tė botės! Po, po! Tė gjitha kėto i din bota edhe na i dinė krejt pėr femrat e botės, krejt ēfarė e si janė...!
Ashtu sikundėr nuk ėshtė fajtor, njė shqiptar, bir i njė nėne tė huaj, qė posa rritet studjon personalitetin e vet e tė familjes sė tij (po shkaktarėt janė tė rrethanave tjera kushteve: ekonomike, sociale, politike tė mjera, robėruese, pushtuese, barbare) - poashtu edhe nuk ėshtė fajtore njė femėr shqiptare, pse sot gjindet rrugėve tė botės, e shėndrruar nė njė figurė makabre, tė tmerrshme imorale, ashtu siē e shohim nė rrethe tė ngushta e tė gjėra tė ambienteve shoqėrore tė vendit e tė jashtme nė rrethet e kulturave ndėr ma tė ndryshmet botėrore. Sepse ēdo dalje nga errėsira nga terri nė dritė, tė mbushė sytė me lot, deri nė ndonjė shpėrthim eventual marramendės, duke as mos kontrolluar vetveten edhe nė atoraste ku mund tė evitohen dėmet e rreziqet e jetės, duke iu shtruar rob i epsheve, ironive, hakmarrjeve, mashtrimeve, ikjeve e tmerreve tjera tė padukshme symėsy (por me pasoja tragjike pėr tė ardhmen). Ka shumė faktorė: edukativ, arsimor, parapsikologjik, sociologjik, psikologjik, politik etj., qė njė femėr tė dali duarsh bote, qė as bota mos mund ta frenojė! Kėtu ka vėllime tė tėra veprash, qė kombi e bota vet, nuk mund t'i vėj frena, po nė rradhė tė parė ėshtė detyrė e vet shqiptarėve (pėr femren shqiptare), jovetėm tė jetė: vėzhgues, gazetar, deskriptiv-pėrshkrues i realitetit tė hidhur - por edhe tė jetė eseist, dramaturg, aktor real nė skenen shqiptare tė gjallė (live), tė bėj edhe tė pamunduren, tė luftojė deri nė flijim, pėr ngritjen e femres shqiptare, edukimin e arsimimin e saj, pėr ngritjen sikur nga varri i tė vdekurit, aty ku mundet e s'mundet, me forma, mjete e methoda prefide, suksesore, me mjeshtri e dituri e guxim - ta parandalojė ēfrenimin e mundshėm eventual tė femrės sonė, nė ēfarėdo rasti e takimi, bisede e ndihme tė mundshme!
Dihet se bota sot ėshtė e pėrzier ma shumė se kurrė, plot vlime kulturash tė reja, civilizimesh ndėr ma modernet, si pėr tė mirė ashtu edhe pėr tė keq - por duhet kuptuar e vepruar menēurisht, bile mbaju nė atė skeletin (mos harro kah ke ardhė dhe i kujt komb je), foli vetvetes sate, gjykoje vetveten, njihe vetveten, mos shkel nė ujėrat e zeza, kur ke fuqi e mundėsi veprimi tė mirė, veprimi e mendimi pozitiv, kur mund tė punosh e tė fitosh me djerėsėn tėnde, kur je shėndosh e plot fuqi rinore, plot energji tė reja mendimi e veprimi tėdrejtė, tė ligjshėm, tė frytshėm dhe mos lejo vetveten tė bėhesh vegėl e huaj, nėnshtrim i huaj, imponim i huaj, detyrim (top nėpėr kėmbė bote)!
Dihet se nuk mund ta ndryshoh ti karakerin e vendit e botės ku jeton e vepron, nė valė e vlime civilizimesh tė popujve e kulturave masive botėrore (se je njė gjallesė nė njėpyll tė madh e tė dendur paskaj) dhe lehtė mund tė humbesh e zhdukesh deri edhe tragjikisht, e mund tė shkosh: mashkulli si qeni nė rrush, e femra si rrush pėr qen - por tė keshė besim nė forcat e energjitė tuaja pozitive, tė dijsh e tė guxosh tė ecėsh krenar/e parabote, sepse asgjė fizikisht as psikikisht nuk tė mungon (nė krahasim me tjerėt, vetėmse edhe mund tua tejkalosh nė shumė aspekte karakteri e personaliteti). Kėrko tė zbulosh sekretin fshehtėsin tėnde genin trashėgues, intuiten, refleksin, zgjuarsinė, mjeshtrinė e veprimit akut, mjeshtrinė e fjalės e mendimit dhe veprimit tė menjėhershėm, shpėtues pėr fatin tėnd, qė mund tė jetė edhe tragjik apo tragji-komik... Reago natyrshėm sipas kushteve e vizionit tėnd, qė sot as nesėr mos tė bėhet vonė, sespe bota jo qė ka dėshirė tė shohė skena rrėnqethėse, tragjike as tė bie vetiu nė to - por, tėrheqė vėmendjen e botės me aktrimet e ultėta deri tek ato makabre, qė me makabritetin e tyre, cenojnė e rėndojnė vet opinionin kombėtar e botėror! Pse tė bėhesh aktor negativ, kur ke mundėsi tė jeshė njė aktor pozitiv i dramės kombėtare e botėrore?
Femra shqiptare, sot mund tėndjehet keq, dhėmbshėm ndoshta edhe deri te ndonjė shpėrthim eventual ironie, mėllefi, paknaqėsie, vetmohimi nė vlerat e veta personale, vetmohimi i vet genit tė saj trashėgues, vetmallkimi i krejt asaj madhorjeje kombėtare edhe antike, deri nė shfrenim e ēmenduri - por vetkontrolli vetpėrmbajtja, vetlogjika, tė bėhesh zot i vetvetes, bėjnė qė gjėrat tė analizohen edhe sintetizohen: pse erdhi deri te kjo e ajo skenė rrėnqethėse e tragjike - kush janė shkaktarėt, arsyet drejtė dhe tė vie nė njė pėrfundim, se nėpėr fortuna, stuhi e rrebeshe, duhet mbuluar e shtrėnguar fortmirė, tė pėrballosh jetėn e disfatat (fatet e disfatet)! Ēka mund tė bėsh ti nė njė rast tė tillė rrėnqethės, apo ēka je duke bėrė vetiu konkretisht nė njė pėrjetim tė tillė duke e pruvuar vetiu vet disfaten e radhės? Nuk humbet shpirti lehtė, as personaliteti, as besimi nė vetveten - pamarrėparasyshė edhe nėse krejt bota ka humbur besimin - ti mund tė mbahesh fortė dhe e vėrteton, justifikon shprehjen - bijė shqipje! Ari provohet nė zjarr! Mendo se i huaji kurr nuk tė bėhet yti, as me gjak as me kulturė - ma mirė njė qyrr yti, se njė yll i huaj - se ai rrezon tjetėrkah! Kjo ėshtė porosia pėr femren shqiptare!
Nėse nuk mbroj unė femrėn shqiptare, kush do ta mbrojė? Kush mund tė ma ndalojė ta mbroj amėn time, motren time bijėn time? Edhe nėse eventualisht ėshtė e huaja, kam fuqi ta kthejė nė genin tim trashėgues, e nėse jo - tė mori lumi, noto veē mos tė mbytesh rrebesheve tė valėve tė rrėmbyeshme!
Ma mirė bukė e kripė e zemėr, se bukė e mjaltė e lot!
Shqipja lindė bijė tė shqipes!
(26.01.09)
Nezir Myrta / FEMRA SHQIPTARE NĖ RETROSPEKTIVĖ
Mbroj femrėn time, ashtu mbroj atdheun tim, amdheun tim, duke mos injoruar asnjė femėr tjetėr, sepse femra shqiptare meriton mbrojtje, admirohet edhe nga tė gjitha kombet tjera, pėr bukurinė, vyrtytet, karakteret e rralla, qė ka nė genin e saj trashėgues - ashtu sikurse kanė edhe femrat tjera - po femra shqiptare ėshtė e dhėmbshme, e dashur si dielli e hėna, si toka e uji e ajri - ėshtė ama ime, motra ime, bija ime dhe askush as guxon as mundet tė ma mohojė, sepse ėshtė imja - e dua jetoj e vdes pėr tė, flijohem me dėshirė!
Femra shqiptare ėshtė e dhėmbshme, e pėrvuajtur, e pėrulur para karakterit tė saj tė rrallė, kur lidhet me shokun e jetės, i shtrohet karakterit, genit, pranon gjithēka tė mirė e tė ligė nė jetė, duron si gjarpėri nėn gur (qė thonė), duron edhe arronacėn, mendjemadhėsinė, superioritetin e njė burri sado i ligė tė jetė e tė paraqitet sipas kushteve e tekeve, huqeve, injorimeve e ofendimeve sado tė paskrupullta tė njė burrit dhe sado avanturier, i lazdruar tė jetė! Pavarėsisht, se nuk ka mundur ta zbulojė me kohė parakohe, para njė lidhjeje tė tillė, pavarėsisht se nuk e njohu me kohė shokun e jetės, apo nuk kishte mundėsi veprimi e njohjeje! Pse? Pse duron femra shqiptare? Sepse ka karakterin e saj tė rrallė, durimin shkėmb graniti para ēdp stuhie e rrebeshi sado tė kobshėm tė jetės sė saj, vetėm ta ruaj rodin e sojin e familjes sė saj tė dyfishtė (tė prindėrve e tė burrit), tė rriti fėmij edhe nėpėr zjarre luftėrash edhe nėpėr flakė jete edhe nėpėr diskriminime ndėr ma shtazoret edhe nėpėr ndėshkime fizike fajepafaj edhe nėpėr injorime, pėrgojime, shpifje e trillime deri nė tragjeditė ma tė tmerrshme - vetėm mos ta lejė oxhakun pa tym, sofrėn pa bukė, familjen pa belbėzime e klithma fėmijėsh, mos ta lejė shtėpinė tė shkretė, ta ringjalli vatren arbėrore edhe nga njė shtėpi e vdekur, e bėn shtėpi tė gjallė shqiptare - shtėpi tė vdekur - anipse shpesh i ngjanė njė shtėpie tė vdekur - burg - e padalur, e paparė, e pashijuar me botėn, e irrituar, e mallkuar, mish edhe pėr qen rrugėsh tė botės! Po, po! Tė gjitha kėto i din bota edhe na i dinė krejt pėr femrat e botės, krejt ēfarė e si janė...!
Ashtu sikundėr nuk ėshtė fajtor, njė shqiptar, bir i njė nėne tė huaj, qė posa rritet studjon personalitetin e vet e tė familjes sė tij (po shkaktarėt janė tė rrethanave tjera kushteve: ekonomike, sociale, politike tė mjera, robėruese, pushtuese, barbare) - poashtu edhe nuk ėshtė fajtore njė femėr shqiptare, pse sot gjindet rrugėve tė botės, e shėndrruar nė njė figurė makabre, tė tmerrshme imorale, ashtu siē e shohim nė rrethe tė ngushta e tė gjėra tė ambienteve shoqėrore tė vendit e tė jashtme nė rrethet e kulturave ndėr ma tė ndryshmet botėrore. Sepse ēdo dalje nga errėsira nga terri nė dritė, tė mbushė sytė me lot, deri nė ndonjė shpėrthim eventual marramendės, duke as mos kontrolluar vetveten edhe nė atoraste ku mund tė evitohen dėmet e rreziqet e jetės, duke iu shtruar rob i epsheve, ironive, hakmarrjeve, mashtrimeve, ikjeve e tmerreve tjera tė padukshme symėsy (por me pasoja tragjike pėr tė ardhmen). Ka shumė faktorė: edukativ, arsimor, parapsikologjik, sociologjik, psikologjik, politik etj., qė njė femėr tė dali duarsh bote, qė as bota mos mund ta frenojė! Kėtu ka vėllime tė tėra veprash, qė kombi e bota vet, nuk mund t'i vėj frena, po nė rradhė tė parė ėshtė detyrė e vet shqiptarėve (pėr femren shqiptare), jovetėm tė jetė: vėzhgues, gazetar, deskriptiv-pėrshkrues i realitetit tė hidhur - por edhe tė jetė eseist, dramaturg, aktor real nė skenen shqiptare tė gjallė (live), tė bėj edhe tė pamunduren, tė luftojė deri nė flijim, pėr ngritjen e femres shqiptare, edukimin e arsimimin e saj, pėr ngritjen sikur nga varri i tė vdekurit, aty ku mundet e s'mundet, me forma, mjete e methoda prefide, suksesore, me mjeshtri e dituri e guxim - ta parandalojė ēfrenimin e mundshėm eventual tė femrės sonė, nė ēfarėdo rasti e takimi, bisede e ndihme tė mundshme!
Dihet se bota sot ėshtė e pėrzier ma shumė se kurrė, plot vlime kulturash tė reja, civilizimesh ndėr ma modernet, si pėr tė mirė ashtu edhe pėr tė keq - por duhet kuptuar e vepruar menēurisht, bile mbaju nė atė skeletin (mos harro kah ke ardhė dhe i kujt komb je), foli vetvetes sate, gjykoje vetveten, njihe vetveten, mos shkel nė ujėrat e zeza, kur ke fuqi e mundėsi veprimi tė mirė, veprimi e mendimi pozitiv, kur mund tė punosh e tė fitosh me djerėsėn tėnde, kur je shėndosh e plot fuqi rinore, plot energji tė reja mendimi e veprimi tėdrejtė, tė ligjshėm, tė frytshėm dhe mos lejo vetveten tė bėhesh vegėl e huaj, nėnshtrim i huaj, imponim i huaj, detyrim (top nėpėr kėmbė bote)!
Dihet se nuk mund ta ndryshoh ti karakerin e vendit e botės ku jeton e vepron, nė valė e vlime civilizimesh tė popujve e kulturave masive botėrore (se je njė gjallesė nė njėpyll tė madh e tė dendur paskaj) dhe lehtė mund tė humbesh e zhdukesh deri edhe tragjikisht, e mund tė shkosh: mashkulli si qeni nė rrush, e femra si rrush pėr qen - por tė keshė besim nė forcat e energjitė tuaja pozitive, tė dijsh e tė guxosh tė ecėsh krenar/e parabote, sepse asgjė fizikisht as psikikisht nuk tė mungon (nė krahasim me tjerėt, vetėmse edhe mund tua tejkalosh nė shumė aspekte karakteri e personaliteti). Kėrko tė zbulosh sekretin fshehtėsin tėnde genin trashėgues, intuiten, refleksin, zgjuarsinė, mjeshtrinė e veprimit akut, mjeshtrinė e fjalės e mendimit dhe veprimit tė menjėhershėm, shpėtues pėr fatin tėnd, qė mund tė jetė edhe tragjik apo tragji-komik... Reago natyrshėm sipas kushteve e vizionit tėnd, qė sot as nesėr mos tė bėhet vonė, sespe bota jo qė ka dėshirė tė shohė skena rrėnqethėse, tragjike as tė bie vetiu nė to - por, tėrheqė vėmendjen e botės me aktrimet e ultėta deri tek ato makabre, qė me makabritetin e tyre, cenojnė e rėndojnė vet opinionin kombėtar e botėror! Pse tė bėhesh aktor negativ, kur ke mundėsi tė jeshė njė aktor pozitiv i dramės kombėtare e botėrore?
Femra shqiptare, sot mund tėndjehet keq, dhėmbshėm ndoshta edhe deri te ndonjė shpėrthim eventual ironie, mėllefi, paknaqėsie, vetmohimi nė vlerat e veta personale, vetmohimi i vet genit tė saj trashėgues, vetmallkimi i krejt asaj madhorjeje kombėtare edhe antike, deri nė shfrenim e ēmenduri - por vetkontrolli vetpėrmbajtja, vetlogjika, tė bėhesh zot i vetvetes, bėjnė qė gjėrat tė analizohen edhe sintetizohen: pse erdhi deri te kjo e ajo skenė rrėnqethėse e tragjike - kush janė shkaktarėt, arsyet drejtė dhe tė vie nė njė pėrfundim, se nėpėr fortuna, stuhi e rrebeshe, duhet mbuluar e shtrėnguar fortmirė, tė pėrballosh jetėn e disfatat (fatet e disfatet)! Ēka mund tė bėsh ti nė njė rast tė tillė rrėnqethės, apo ēka je duke bėrė vetiu konkretisht nė njė pėrjetim tė tillė duke e pruvuar vetiu vet disfaten e radhės? Nuk humbet shpirti lehtė, as personaliteti, as besimi nė vetveten - pamarrėparasyshė edhe nėse krejt bota ka humbur besimin - ti mund tė mbahesh fortė dhe e vėrteton, justifikon shprehjen - bijė shqipje! Ari provohet nė zjarr! Mendo se i huaji kurr nuk tė bėhet yti, as me gjak as me kulturė - ma mirė njė qyrr yti, se njė yll i huaj - se ai rrezon tjetėrkah! Kjo ėshtė porosia pėr femren shqiptare!
Nėse nuk mbroj unė femrėn shqiptare, kush do ta mbrojė? Kush mund tė ma ndalojė ta mbroj amėn time, motren time bijėn time? Edhe nėse eventualisht ėshtė e huaja, kam fuqi ta kthejė nė genin tim trashėgues, e nėse jo - tė mori lumi, noto veē mos tė mbytesh rrebesheve tė valėve tė rrėmbyeshme!
Ma mirė bukė e kripė e zemėr, se bukė e mjaltė e lot!
Shqipja lindė bijė tė shqipes!
(26.01.09)
Orfe- advancues
- Numri i postimeve : 740
Registration date : 02/11/2008
MBI TĖ GJITHA DASHURIA!
Nezir Myrta / MBI TĖ GJITHA - DASHURIA!
Hyjnore ėshtė shprehja e Haki Stėrmillit: Dora qė pėrkund djepin - rrotullon boshtin e fatit tė njerėzisė!
Se femra shqiptare mbanė mbi kurriz e mendje gjithė jetėn familjare, kjo s'don shumė mend. Dy fjalė janė tė njejta pėr nga logjika e kuptimit esencial thelbėsor: femra e shtėpia, nė daē thuaj femėr o shtėpi! Shtėpia ėshtė femra - femra ėshtė shtėpia.
Se femra jonė mbanė gjithė peshėn e jetės familjare - s'do mend. Na duket si e ēuditshme dhe penduese shprehja: djali ėshtė dielli i shtėpisė, kur duhet njėsoj tė respektohen e duhen, po a e dini se vet nanat tona i duan djemtė ma shumė edhe motrat i duan vllazėrit ma shumė se motrat - por njė gjė ėshtė reale - vllau e don motrėn ma shumė se vllaun, anipse ajo nuk mund t'i del nė ndihmė krah vllait, sikurse vet vllau.
Pse na duket se femra ėshtė mė e pahatėr, e pse djali duhet ma shumė nga prindėrit? Nuk ėshtė se ka ndonjė nėnēmim a diskriminim (anipse duket sipėrfaqėsisht), por e vėrteta qėndron se trollit i duhen djemtė, ushtarėt - se toka jonė u mbuall gjithmonė me gjak mashkujsh dhe nuk ėshtė se djali duhet ma shumė, por e ka kėrkua koha e pėrgjakshme gjithmonė dhe posa lindet foshnja, gėzimi ėshtė nė kulm kur lindet djali! Sepse nė vendet e civilizuara, ku nuk kishte luftėra njė kohė tė gjatė, ėshtė krejt njėsoj tė lindet djalė a vajzė.
Femra shqiptare mbajti gjithė peshėn e jetės, atė peshėn e rėndė shfarosėse tė robėrisė shekullore dhe ofshanė prore, si ta ketė shtėpinė plot djem, plot burra - ėshtė ajo ofshama mos tė mbetet shtėpia e shkretė e tė mbyllet dera me therra! Gati askush nuk e studjoi femrėn tonė, psikologjinė e saj, mundin e saj, qendrersen e saj stoike pėrballė rrebesheve tė kohėrave flakė e shkrum e prush gjaku! Breznitė shqiptare sikur po kalojnė mbi kėtė qendresė jetike kohėrash tė femres sonė edhe gati pak i kushtojmė kujdes, si tė hyjmė nė atė botėn e brėndshme tė femres sonė, e tė flasim nga atje - se ēfarė do tė thot tė lindesh e tė jetosh!
Femra shqiptare e sotme, kėtu ėshtė thelbi i ēėshtjes - pėrkundėr pėrbuzjes shekullore, kur vet populli e atdheu ishte i pėrbuzur edhe sot nė trevat shqiptare ende nėn okupim e pushtime barbare, qė as e prekim kokėn, se jemi ende nėn pushtime tė egra, qė na pijnė gjakun e djerėsen tė huajt, nėn qeveri tė huaja e nė troje tona - femra e sotme, tė pėrpiqet ta kuptoj realitetin e mentalitetin e mashkullit sado i ēuditshėm tė i duket nganjėherė e shpeshherė, tė bindet fort e mirė, se vetėm gjaku shqiptar, ėshtė ai qė mbanė gjallė historinė shqiptare dhe tė mos hamendėsohet tė lidhet me tė huajt assesi!
Sot kemi mjaftė femra intelektuale, ku inteligjenca femėrore edhepse e brishtė, le tė gjurmoj thellė nė genin e saj nė gjenetikėn e mendjes shqiponje dhe tė pėrballoj e sfidojė ēdo problematikė familjare, tė anashkalojė huqet e veset e personalitetit tė ka fat tė jetės sė saj - apo qė mendon patjetėr tė lidhet me gjakun e saj gjithsesi, tė ketė poatė zemėrgjėrėsinė e nėnave tona e gjysheve tona, poatė durimin e ēelnikosur amtar, qė theu gjith disfatat e jetės dhe ta mbajė tė pathyeshme dashurinė!
Femra e sotme, poashtu tok me mashkullin, edhepse pėrkundėr vėshtirėsive tė jetės, qė jeta ishte - si me bre ēelik me dhėmb (thėnie e lashtė) - mbi tė gjitha disfatat tė mbajė dashurinė, duke mos e pėrzier me kushtet, mosmarrėveshtjet, keqkuptimet, tragjiken familjare etj., dashurinė ta mbajnė anash nė kulmjete, mbi tė gjitha dashuria, e paprekshme, e parrenuar, e paepur - mbi tė gjitha dashuria dhe kurrė nuk kemi asnjė tragjikė familjare edhe pėrkundėr tragjikės eventuale qė i kanoset vet jetės, shtėpisė e familjes! Tė kemi djepa sa ma shumė, se mjaftė patėm varre! Gjith jeta na shkoi n'pėr shekuj: djepa e varre! E dini atė shprehjen e lashtė: rrnoj pėr inat tė hasmit!
Respekt pėr tė gjithė diskutuesit!
(3 MAI 2009)
Hyjnore ėshtė shprehja e Haki Stėrmillit: Dora qė pėrkund djepin - rrotullon boshtin e fatit tė njerėzisė!
Se femra shqiptare mbanė mbi kurriz e mendje gjithė jetėn familjare, kjo s'don shumė mend. Dy fjalė janė tė njejta pėr nga logjika e kuptimit esencial thelbėsor: femra e shtėpia, nė daē thuaj femėr o shtėpi! Shtėpia ėshtė femra - femra ėshtė shtėpia.
Se femra jonė mbanė gjithė peshėn e jetės familjare - s'do mend. Na duket si e ēuditshme dhe penduese shprehja: djali ėshtė dielli i shtėpisė, kur duhet njėsoj tė respektohen e duhen, po a e dini se vet nanat tona i duan djemtė ma shumė edhe motrat i duan vllazėrit ma shumė se motrat - por njė gjė ėshtė reale - vllau e don motrėn ma shumė se vllaun, anipse ajo nuk mund t'i del nė ndihmė krah vllait, sikurse vet vllau.
Pse na duket se femra ėshtė mė e pahatėr, e pse djali duhet ma shumė nga prindėrit? Nuk ėshtė se ka ndonjė nėnēmim a diskriminim (anipse duket sipėrfaqėsisht), por e vėrteta qėndron se trollit i duhen djemtė, ushtarėt - se toka jonė u mbuall gjithmonė me gjak mashkujsh dhe nuk ėshtė se djali duhet ma shumė, por e ka kėrkua koha e pėrgjakshme gjithmonė dhe posa lindet foshnja, gėzimi ėshtė nė kulm kur lindet djali! Sepse nė vendet e civilizuara, ku nuk kishte luftėra njė kohė tė gjatė, ėshtė krejt njėsoj tė lindet djalė a vajzė.
Femra shqiptare mbajti gjithė peshėn e jetės, atė peshėn e rėndė shfarosėse tė robėrisė shekullore dhe ofshanė prore, si ta ketė shtėpinė plot djem, plot burra - ėshtė ajo ofshama mos tė mbetet shtėpia e shkretė e tė mbyllet dera me therra! Gati askush nuk e studjoi femrėn tonė, psikologjinė e saj, mundin e saj, qendrersen e saj stoike pėrballė rrebesheve tė kohėrave flakė e shkrum e prush gjaku! Breznitė shqiptare sikur po kalojnė mbi kėtė qendresė jetike kohėrash tė femres sonė edhe gati pak i kushtojmė kujdes, si tė hyjmė nė atė botėn e brėndshme tė femres sonė, e tė flasim nga atje - se ēfarė do tė thot tė lindesh e tė jetosh!
Femra shqiptare e sotme, kėtu ėshtė thelbi i ēėshtjes - pėrkundėr pėrbuzjes shekullore, kur vet populli e atdheu ishte i pėrbuzur edhe sot nė trevat shqiptare ende nėn okupim e pushtime barbare, qė as e prekim kokėn, se jemi ende nėn pushtime tė egra, qė na pijnė gjakun e djerėsen tė huajt, nėn qeveri tė huaja e nė troje tona - femra e sotme, tė pėrpiqet ta kuptoj realitetin e mentalitetin e mashkullit sado i ēuditshėm tė i duket nganjėherė e shpeshherė, tė bindet fort e mirė, se vetėm gjaku shqiptar, ėshtė ai qė mbanė gjallė historinė shqiptare dhe tė mos hamendėsohet tė lidhet me tė huajt assesi!
Sot kemi mjaftė femra intelektuale, ku inteligjenca femėrore edhepse e brishtė, le tė gjurmoj thellė nė genin e saj nė gjenetikėn e mendjes shqiponje dhe tė pėrballoj e sfidojė ēdo problematikė familjare, tė anashkalojė huqet e veset e personalitetit tė ka fat tė jetės sė saj - apo qė mendon patjetėr tė lidhet me gjakun e saj gjithsesi, tė ketė poatė zemėrgjėrėsinė e nėnave tona e gjysheve tona, poatė durimin e ēelnikosur amtar, qė theu gjith disfatat e jetės dhe ta mbajė tė pathyeshme dashurinė!
Femra e sotme, poashtu tok me mashkullin, edhepse pėrkundėr vėshtirėsive tė jetės, qė jeta ishte - si me bre ēelik me dhėmb (thėnie e lashtė) - mbi tė gjitha disfatat tė mbajė dashurinė, duke mos e pėrzier me kushtet, mosmarrėveshtjet, keqkuptimet, tragjiken familjare etj., dashurinė ta mbajnė anash nė kulmjete, mbi tė gjitha dashuria, e paprekshme, e parrenuar, e paepur - mbi tė gjitha dashuria dhe kurrė nuk kemi asnjė tragjikė familjare edhe pėrkundėr tragjikės eventuale qė i kanoset vet jetės, shtėpisė e familjes! Tė kemi djepa sa ma shumė, se mjaftė patėm varre! Gjith jeta na shkoi n'pėr shekuj: djepa e varre! E dini atė shprehjen e lashtė: rrnoj pėr inat tė hasmit!
Respekt pėr tė gjithė diskutuesit!
(3 MAI 2009)
Orfe- advancues
- Numri i postimeve : 740
Registration date : 02/11/2008
Similar topics
» Mashkujt shqiptare me femra shiptare
» FEMRA SHQIPTARE NE PIEDESTALIN E PERSONALITETEVE BOTERORE
» FEMRA
» Shkrimtare shqiptare
» Piktura Shqiptare
» FEMRA SHQIPTARE NE PIEDESTALIN E PERSONALITETEVE BOTERORE
» FEMRA
» Shkrimtare shqiptare
» Piktura Shqiptare
Faqja 1 e 1
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi