Forum
Portalli
Kėrko
Latest images
Regjistrohu
identifikimiSI TĖ MBIJETOJĖ SHQIPTARI NĖ BOTĖ!
Faqja 1 e 1
SI TĖ MBIJETOJĖ SHQIPTARI NĖ BOTĖ!
Orfe Thu Feb 19, 2009 7:26 am
Nė bazė tė hulumtimeve shkencore etnologjike, kryesisht nga gjėrmanėt, austriakėt etj., u vėrtetua se kafka e shqiptarit ėshtė identike me atė tė illirit dhe vėrtetim shkencor, se shqiptarėt janėpasardhėsit illirian, anipse ka fėrkime shkencore kundėrshqiptare, kryesisht nga sllavėt. Kroatėt sot janė sllav, e mbajnė prejardhje illire, me zėdhėnėsin e tyre illirologun Aleksandėr Stipēeviqin dhe dikush sot mund tė thotė se edhe sllav paska me prejardhje illire - por qė askund nuk theksohet se Delmatia ishte shqipe, me gjuhė shqipe, delmatėt (Dallmacia), qė sot u tkurr si toponom e etninom, kur erdhi etninomi - hrvat-kroat. E ai emėr hrvat, kroat edne nuk ėshtė spjeguar nga ata vet, pse u ndrrua nga delmat, kur quhej krejt Kroacia e sotme - DELMATIA? Pse heshtet pėr Agronin, mbretin illirian, ku vet e themeloi qytetin AGRAM, Zagrebi i sotėm, kryeqyteti kroat? Agroni ishte mbreti i Kroacisė sė sotme, me selinė Agramin-zagrebin. Ka toponome tė njejta me shqiptare, si Zagorja kroate, e Zagorja nė Shqipėri (vendlindja e Ēajupit). ku nga kjo fjalė - Zagorja, u formua emėrqyteti, toponomi Zagreb, Zagorja=Zagreb. Poashtu, Emona illire themeloi Lubjanen e sotme, Slloveni, Lubjana=Emona e hershme. Pse sllovenėt e kroatėt ishin miq tė shpitarėve nėn ish-refj? Sepse janė illirian tė asimiluar, tashmė kanė pėrfunduar nė sllav! Pikėrisht sllovenėt, liburnėt e hershėm illirian, pas asimilimit tė tyre, morėn emrin nga fjala shkronja=sllova dhe dominuan intelektualisht e politikisht nė gjith ish-rsfj edhe vet Hymni ish-jugosllav ishte ai - Hej Slloveni! Kuriozitet! Ende sllovenėt ruajnė toponome e hidronome illiriane: Liburnia, Ilirska Bistrica, Iliria, nė bregdetin slloven shihen shenjat e lashta illire edhe ata e pranojnė, po ata ishin nėn tre ndikime: romane, sllave e gjermanike, pėr atė edhe mbeten dy popuj mė tė zhvilluar, se ishin nėn gjėrmanėt, e ne ishim nėn turqit dhe tregon shprehja popullore: ''i forti tė okupon, por tė lė tė fortė pas okupimit, kurse i ligu tė lė tė ligė!'' Ēfarė iu mbet atyre dy popujve nga gjėrmanėt, e ēfarė neve nga turqit? Unė e kam spjeguar nga rrėnja hrv (sllavishte) Hrvatska- kro (Kroacia-Kroatia), si njohje botėrore - ku rrėnja hrv, ka tė bėjė me fjalėn e hershme hristus = krisht dhe kro-kryq, me rastin e ndikimit romak, ku ndryshuan nė katolicizėm dhe krejt kėtė e bėra tė spjegoj, se kroatėt janė delmatėt, qė flisnin illirisht-shqip, por qė ndryshuan edhe nė gjuhė, duke gjetur veten nė njė a tė njejten gjuhė me servėt (si gjuhė serbo-kroate e ish-rsfj-sė), por qė pėrsėri ndikimi latin bėri tė veten dhe sot ėshtė kroatishtja si gjuhė sllave me shkronja latine - pėr ndryshim me gjuhėn serve... Ku dua tė dal? Kroacia ishte njė copė mish, nė gojėn e dy fuqive: romake e sllave, u asimiluan delmatėt ēuditėrisht, por pėrsėri mbeten popull sllav - kuriozitet etnogjenetik! Edhe lidhja e sotme me Shqiptarėt e shtetet shqiptare, tregon diē tė pėrbashkėt (tė iu besohet, apo jo). E zgjata pak, qė tė lidhemi me pyetjen - kush jemi ne, apo ne shqiptarėt, ku jemi e vetmja rrėnje e trungut illirian tė paasimiluar, prej tė gjitha fiseve tė hershme tė Ballkanit illirik (illyric balkanica), si njė specie rracore e veēantė nga tė gjithė. Pse e veēantė? Sepse, jemi edhe tkurrja e tė gjitha fiseve illire pellgazgjike, nė njė popull, kemi pjestarė tė tė gjitha fiseve illiriane brėnda neve: ardian. adrian, skordist, liburn, paion, danaj, thesprot, thaulant, henhellej (enkelej, taulant), makedhon, dardhan, epirot, dak, vllah (se nga kėtu rrodhi emri - vlla, vėlla, vllazėn-vėllėzėr, si fjalė shumė parasllave, ku illirėt e thrakasit ishin vllėzė)r, ku illirėt populluan Perėndimin, ndėrsa thrrakasit (trakėt, traki, sll. qė edhe nė shqip ėshtė mbrapsht), e populluan Lindjen sllave europiane, mbi pėrmbi 100 popuj tjerė josllav, tė zhdukur e asimiluar dhunshėm deri tek Stalini...
Ne shqiptarėt, nuk jemi mė tė ditur se tjerėt, pėrderisa sot nuk jemi mbi 100 milion sėpaku, sepse na ropen pėrsėgjallit sllavėt e latinet pėr dy anėsh - na ropen deri nė gjuhė, por gjuhėn nuk munden tė na kėputin, tė na ndryshojnė e asimilojnė robėritė mbi tremijėvjeēare. Por ne shqiptarėt jemi mė tė menēur, duhet dalluar dy fjalėt: dituri e menēuri, se i ditur ėshtė ai njeri qė ka diapazon tė madh njohurishė, i sofistikuar pėrmesh shkollimit, arsimimit - kurse njeri i menēur ėshtė ai qė ka prirje, gjeturi, shkathtėsi mendore, gen trashėgues tė lashtė, ka gen guximi, me piri e ka vėshtrimin shqiponje, me traditė, me prejardhje, duke filluar nga profesionet, njohje gjuhėsh, poliglot - ku ka njeri sot qė flet 24 gjuhė e shkruan nė 13 gjuhė? I menēur ėshtė ai qė din me u gjetė,kudo ndodhet edhe nė mesin e popujve tjerė ndėr mė tė largėtit interkontinental, ku edhe ishim strateg e shtetformues tė popujve tjerė euro-azio-afrikan e mė gjėrė... Por tė gjitha kėti veti, karaktere ishin individuale, e kurrė grupive apo njėkombėtare! Duke studjuar vetveten, studjon njerėzimin (njihe vetveten, qė ta njohėsh botėn, Aristoteli).E sot, e kemi tė vėshtirė, sepse dinamika e zhvillimit teknologjik e kibernetik, e ka vėnėbotėn gati nė gjumė, ėndrra sublime, u formua perėndia prej makine (deux et machina), forcat janė tepėr tepėr tė mėdha e marramendėse nga tjerėt, fuqitė - po shqiptari do ta ketė vrojtimin e veprimin e shqipes, duke mos u knaqur me vetveten, se bota nuk ėshtė rrafsh, por rrumbullak, qė rrotullohet pa ndalim, nuk pret koha ecėn me vrull dhe njė gjė duhet kuptuar, se geni i shqipes nuk zhduket! Kush jemi ne? Kėrkohet pėrgjigje nga tė gjithė!
Pyetje imja ėshtė: si mund tė mbijetojė shqiptari nė botė, nė mesin e gjuhėve e kulturave botėrore? Deritash, ishte shumė vėshtirė tė mbijetohej, sepse bota ishte e largėt, e humben shumė gjenerata, por sot mund tė mbijetojmė mė lehtė - ne shqiptarėt edhe psh. nė Njujork, ku fliten mbi 157 gjuhė, me mbi 157 kombėsi bote. Edhe shqiptarėt kanė fuqi formimi tė vetėdijes vazhdimėsie historike, kudo nėpėr botė, tė lidhen mesveti, ashtu sikur lidhemi gjith bota shqiptare nė internet, po deshem, sikur nė njė dhomė a sallė a pallat... Sa na dhėmb tjetėrsimi i disa gjeneratave tona, sot flasin gjuhė tjetėr, kurse thonė se - ne jemi shqiptarė! Ėshtė dhėmbje e thellė shpirtėrore kjo, nė vend se, pėrveēgjuhės sė vendit ku jetojmė, e qė duhet tė dihet patjetėr, nėse don komunikim e veprim pėr ekzistencė, por askush nuk ta ndalon ta ruajsh gjuhėn e kulturėn tėnde kombėtare! Sot joshqipfolėsit, krejt lehtė mund tė riprodhojnė tė folurit shqip, shkrim-leximin shqip, me mjete elektronike, sisteme gjuhėsie, programe kompjuterike etj., e pėr njė kohė shumė tė shkurtėr edhe ata mund tė thonė - NE SHQIPTARĖT! Sot botėn e ka zvogėluar tepėr kibernetika, e bėri vėrtet njė gogėl, google, ku mė lehtė sheh e dėgjon sot shqiptari - shqiptarin e botėn, se sa dikur e shihte e dėgjonte oborrin e tij rrethshtėpie!
NE SHQIPTARĖT! SI TĖ MBIJETOJMĖ SOT KULTURALISHT?
Ne shqiptarėt, nuk jemi mė tė ditur se tjerėt, pėrderisa sot nuk jemi mbi 100 milion sėpaku, sepse na ropen pėrsėgjallit sllavėt e latinet pėr dy anėsh - na ropen deri nė gjuhė, por gjuhėn nuk munden tė na kėputin, tė na ndryshojnė e asimilojnė robėritė mbi tremijėvjeēare. Por ne shqiptarėt jemi mė tė menēur, duhet dalluar dy fjalėt: dituri e menēuri, se i ditur ėshtė ai njeri qė ka diapazon tė madh njohurishė, i sofistikuar pėrmesh shkollimit, arsimimit - kurse njeri i menēur ėshtė ai qė ka prirje, gjeturi, shkathtėsi mendore, gen trashėgues tė lashtė, ka gen guximi, me piri e ka vėshtrimin shqiponje, me traditė, me prejardhje, duke filluar nga profesionet, njohje gjuhėsh, poliglot - ku ka njeri sot qė flet 24 gjuhė e shkruan nė 13 gjuhė? I menēur ėshtė ai qė din me u gjetė,kudo ndodhet edhe nė mesin e popujve tjerė ndėr mė tė largėtit interkontinental, ku edhe ishim strateg e shtetformues tė popujve tjerė euro-azio-afrikan e mė gjėrė... Por tė gjitha kėti veti, karaktere ishin individuale, e kurrė grupive apo njėkombėtare! Duke studjuar vetveten, studjon njerėzimin (njihe vetveten, qė ta njohėsh botėn, Aristoteli).E sot, e kemi tė vėshtirė, sepse dinamika e zhvillimit teknologjik e kibernetik, e ka vėnėbotėn gati nė gjumė, ėndrra sublime, u formua perėndia prej makine (deux et machina), forcat janė tepėr tepėr tė mėdha e marramendėse nga tjerėt, fuqitė - po shqiptari do ta ketė vrojtimin e veprimin e shqipes, duke mos u knaqur me vetveten, se bota nuk ėshtė rrafsh, por rrumbullak, qė rrotullohet pa ndalim, nuk pret koha ecėn me vrull dhe njė gjė duhet kuptuar, se geni i shqipes nuk zhduket! Kush jemi ne? Kėrkohet pėrgjigje nga tė gjithė!
Pyetje imja ėshtė: si mund tė mbijetojė shqiptari nė botė, nė mesin e gjuhėve e kulturave botėrore? Deritash, ishte shumė vėshtirė tė mbijetohej, sepse bota ishte e largėt, e humben shumė gjenerata, por sot mund tė mbijetojmė mė lehtė - ne shqiptarėt edhe psh. nė Njujork, ku fliten mbi 157 gjuhė, me mbi 157 kombėsi bote. Edhe shqiptarėt kanė fuqi formimi tė vetėdijes vazhdimėsie historike, kudo nėpėr botė, tė lidhen mesveti, ashtu sikur lidhemi gjith bota shqiptare nė internet, po deshem, sikur nė njė dhomė a sallė a pallat... Sa na dhėmb tjetėrsimi i disa gjeneratave tona, sot flasin gjuhė tjetėr, kurse thonė se - ne jemi shqiptarė! Ėshtė dhėmbje e thellė shpirtėrore kjo, nė vend se, pėrveēgjuhės sė vendit ku jetojmė, e qė duhet tė dihet patjetėr, nėse don komunikim e veprim pėr ekzistencė, por askush nuk ta ndalon ta ruajsh gjuhėn e kulturėn tėnde kombėtare! Sot joshqipfolėsit, krejt lehtė mund tė riprodhojnė tė folurit shqip, shkrim-leximin shqip, me mjete elektronike, sisteme gjuhėsie, programe kompjuterike etj., e pėr njė kohė shumė tė shkurtėr edhe ata mund tė thonė - NE SHQIPTARĖT! Sot botėn e ka zvogėluar tepėr kibernetika, e bėri vėrtet njė gogėl, google, ku mė lehtė sheh e dėgjon sot shqiptari - shqiptarin e botėn, se sa dikur e shihte e dėgjonte oborrin e tij rrethshtėpie!
NE SHQIPTARĖT! SI TĖ MBIJETOJMĖ SOT KULTURALISHT?
Orfe- advancues
- Numri i postimeve : 740
Registration date : 02/11/2008
Faqja 1 e 1
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi