Forum
Portalli
Kėrko
Latest images
Regjistrohu
identifikimiKODI I DREJTIMIT TE FJALORIT ALBANISTIK
Faqja 1 e 1
KODI I DREJTIMIT TE FJALORIT ALBANISTIK
Orfe Sun Apr 05, 2009 11:11 pm
KODI I DREJTIMIT TĖ FJALORIT ALBANISTIK
E pse ju thua kėtyre fjalėve sipėr: temė, tezė, diotezė, teori, teatėr, teo, teolog, antonim, sinonim, partonim, etnonim, pseudonim, toponim, antroponim, (kėshtu i kemi nė shkencėn shqiptare, e mos ēoni pluhur, se as i keni ditur as shkruar drejtė as spjeguar drejtė).
Nė kėto fjalė e fjalėformime (terma e kompozita), mungon tingulli shqip - th dhe folja THE (prej foljes me thanė, pėr tė thėnė) edhe nuk ka kurrėfar mundėsia spjegimi, kur sot kemi spjegimin shqip!
Jo thio miko, se ta kanė futė zanafillen e shkences nė SHQIP me direktiva: pelazg, temė, teori, teatėr, teo, teolog, teologji, tezė, metatezė, anitezė, diotezė, antonime, sinonime, etnonim, patronim, antikitet ...ti je i rreshtuar pas tyre, pėrderisa flet si ata kėto termine.
Unė i flas shqip nga fjala pellg (jo pelag), ku mungon folja THE, zanorja y, tingulli LL, tingulli dh...:
- pellgas, Pellgasishtja, pellgazgjike
illir, illirian Illiria (jo, ilir, ilirian iliria)
etninom - nom etnik, emėr etnik (jo etnonim)
thezė (ajo qė thohet, the thezė, the me zė)
themė, (the gjatė njė subjekt, pėrmblodhe thėniet, themė)
theori,
theatėr,
Theo-Zot
Thot-i (jo toti)
theo,
theolog,
theologji,
thezė,
metathezė,
antithezė,
diothezė,
kathedėr (jo katedėr-a)
Promethe,(jo Promete)
antinom, (jo antonim)
toponom (jo toponim)
antroponom (jo antroponim)
synonom, (jo sinonim)
sympozium (jo simpozium)
symbol (jo simbol)
etninome, (jo etnonim)
patronom, (jo patronim)
ethymolog, ethymologji-a (jo etimolog, etimogjia)
Dhodhonė, Dhodhona (jo dodona)
Dardhania, etninomi dardhan
Thrakishtja, thrrak, thrrakasit... (jo, trakishtja, trak, trakasit)
antikuit (antikuni, kundėr kuniformit pellgasisht Cuneiform Language) - ju po flisni e po rreshtoheni pas sllavėve ashtu sikur derisot edhe me shkencė e fjalor shkencor albanistik! Sllavėt e kanė pėrshtatur nė gjuhėt e tyre - pelazgi - pelag, arkipelag - ti ece pas tyre - jo unė - a po ta kap rradakja tash?
symbol (qė ėshtė sy, qė bie nė sy, shihet i pari)
sympozium (symėsy,nė diskutim shkencor)
therror (therrje nė masė, masakėr) terror sll.lat.
Pėr tu drejtuar historia shqiptare, duhet drejtuar shkenca shqiptare, se nuk bėn mbrapsht gjith historinė!
E pse ju thua kėtyre fjalėve sipėr: temė, tezė, diotezė, teori, teatėr, teo, teolog, antonim, sinonim, partonim, etnonim, pseudonim, toponim, antroponim, (kėshtu i kemi nė shkencėn shqiptare, e mos ēoni pluhur, se as i keni ditur as shkruar drejtė as spjeguar drejtė).
Nė kėto fjalė e fjalėformime (terma e kompozita), mungon tingulli shqip - th dhe folja THE (prej foljes me thanė, pėr tė thėnė) edhe nuk ka kurrėfar mundėsia spjegimi, kur sot kemi spjegimin shqip!
Jo thio miko, se ta kanė futė zanafillen e shkences nė SHQIP me direktiva: pelazg, temė, teori, teatėr, teo, teolog, teologji, tezė, metatezė, anitezė, diotezė, antonime, sinonime, etnonim, patronim, antikitet ...ti je i rreshtuar pas tyre, pėrderisa flet si ata kėto termine.
Unė i flas shqip nga fjala pellg (jo pelag), ku mungon folja THE, zanorja y, tingulli LL, tingulli dh...:
- pellgas, Pellgasishtja, pellgazgjike
illir, illirian Illiria (jo, ilir, ilirian iliria)
etninom - nom etnik, emėr etnik (jo etnonim)
thezė (ajo qė thohet, the thezė, the me zė)
themė, (the gjatė njė subjekt, pėrmblodhe thėniet, themė)
theori,
theatėr,
Theo-Zot
Thot-i (jo toti)
theo,
theolog,
theologji,
thezė,
metathezė,
antithezė,
diothezė,
kathedėr (jo katedėr-a)
Promethe,(jo Promete)
antinom, (jo antonim)
toponom (jo toponim)
antroponom (jo antroponim)
synonom, (jo sinonim)
sympozium (jo simpozium)
symbol (jo simbol)
etninome, (jo etnonim)
patronom, (jo patronim)
ethymolog, ethymologji-a (jo etimolog, etimogjia)
Dhodhonė, Dhodhona (jo dodona)
Dardhania, etninomi dardhan
Thrakishtja, thrrak, thrrakasit... (jo, trakishtja, trak, trakasit)
antikuit (antikuni, kundėr kuniformit pellgasisht Cuneiform Language) - ju po flisni e po rreshtoheni pas sllavėve ashtu sikur derisot edhe me shkencė e fjalor shkencor albanistik! Sllavėt e kanė pėrshtatur nė gjuhėt e tyre - pelazgi - pelag, arkipelag - ti ece pas tyre - jo unė - a po ta kap rradakja tash?
symbol (qė ėshtė sy, qė bie nė sy, shihet i pari)
sympozium (symėsy,nė diskutim shkencor)
therror (therrje nė masė, masakėr) terror sll.lat.
Pėr tu drejtuar historia shqiptare, duhet drejtuar shkenca shqiptare, se nuk bėn mbrapsht gjith historinė!
Orfe- advancues
- Numri i postimeve : 740
Registration date : 02/11/2008
Re: KODI I DREJTIMIT TE FJALORIT ALBANISTIK
Orfe Mon Apr 06, 2009 6:05 am
NORMA NUK PIKU NGA QIELLI
GJUHA EMROI - TOKĖ E QIELL
Unė dua tė flasim e shkruajmė drejtė shkurt e trup shqip, qė mos tėkemi fjalė boshe pa kuptim brėnda shqipes, kur kemi gjuhėn mėtė pasur indo-europiane e mė gjėrė... Norma nuk piku nga qielli, as ka normė qė i sfidon fuqisė sė mendimit tė drejtė, tė ditur e tė guximshėm! Norma kur nuk ėshtė nė rregull, duhet ndryshuar me rrėnje, ka normė e normė - qė ndryshon vitaliteti i veprimit, gjallėria e tė menduarit, nisma e veprimit - nėse ėshtė dikush gjallė!
Respekti reciprok krijon vlerėn! Na kėrkojmė rishqyrtim dhe do ta bėjmė patjetėr, pėrndryshe e bėn koha! Ēdo kohė ka njerėzit e vet dhe ēdogjė qė nuk pėrsoset, destinohet, fatkeqėsohet tė bie vetiu - sepse gjuha ėshtė gjallė - pėrderisa populli ėshtė gjallė! Kaloi mė koha e shablloneve dhe dominimeve, duke vuajtur me shekuj pėr shkak tė normave e normimeve!
Norma nuk ėshtė prefekte, por don pėrsosje, ngritje, stimulim, gjak tė ri tė gjuhės, pikėrisht nga rrėnjet e lashta, aty ku bulėzon shpirti i fjalės dhe jo qė ėshtė mėkat, por ėshtė dhunė e shtypje, kur mbeten fjalėt e njė gjuhe botėrore tė kohės, si gjuhė e Natyrės, si gjuhė e Zotit - dhanėti njeriut e tė zhduken nėpėr gjenerata edhe tė flasim e mos tė dijmė ēfarė flasim - kur kemi mundėsi e nuk ia dijmė kuptimin fjalės sė pėrdredhur, tė falsifikuar, tė detyruar, tė imponuar!
Ti po flet pėr normen, e janė nė hall edhe vet ata qė bėnė normen, se kur nuk munden tė bėjnė diē, duhet ndihmuar - dikush duhet ta bėjė normen, e persosi, ta spikati - asgjė as norma nuk persoset vetiu, se thash: norma nuk piku nga qielli! A ka ma mjerim, se ta flasėsh fjalėn, e mos tė ia dijsh kuptimin - por tė orientohesh si i vėrbėri me shkop, duke pyetur: kush e paska, kah erdhi, pse erdhi, kah po shkon...?! Kur e kemi nė Shqipen madhore! Ėshtė mallkim i Shqipes, nėse nuk e bėjmė!
* fjala pellgazgjike, ėshtė ai tingulli gj, ngase del pellgazike, ku tingujt s,z, evolojnė sipas theksimit nė tė shprehurit, (letargjike, kirurgjike, morfologjike, biologjike, fiziologjike, ...) ndoshta u bė pėr dallim nga tjerat gjuhė panevojė, ashtu sikur ėshtė pėrdorimi (pėrgojimi) i tingullit ė, vendepavend, gjoja si theksime shqipe, qė sotetutje kemi probleme studimi e njohjeje tė drejtė botėrisht - e ai gj, si forcė theksimi fuqizimi fonetik, sikurse kemi joevoluim tingujsh s,z (tiranas, prishtinas, dukagjinas, janinas, makedhonas, epirotas...), bėn edhe - pellgasike.
GJUHA EMROI - TOKĖ E QIELL
Unė dua tė flasim e shkruajmė drejtė shkurt e trup shqip, qė mos tėkemi fjalė boshe pa kuptim brėnda shqipes, kur kemi gjuhėn mėtė pasur indo-europiane e mė gjėrė... Norma nuk piku nga qielli, as ka normė qė i sfidon fuqisė sė mendimit tė drejtė, tė ditur e tė guximshėm! Norma kur nuk ėshtė nė rregull, duhet ndryshuar me rrėnje, ka normė e normė - qė ndryshon vitaliteti i veprimit, gjallėria e tė menduarit, nisma e veprimit - nėse ėshtė dikush gjallė!
Respekti reciprok krijon vlerėn! Na kėrkojmė rishqyrtim dhe do ta bėjmė patjetėr, pėrndryshe e bėn koha! Ēdo kohė ka njerėzit e vet dhe ēdogjė qė nuk pėrsoset, destinohet, fatkeqėsohet tė bie vetiu - sepse gjuha ėshtė gjallė - pėrderisa populli ėshtė gjallė! Kaloi mė koha e shablloneve dhe dominimeve, duke vuajtur me shekuj pėr shkak tė normave e normimeve!
Norma nuk ėshtė prefekte, por don pėrsosje, ngritje, stimulim, gjak tė ri tė gjuhės, pikėrisht nga rrėnjet e lashta, aty ku bulėzon shpirti i fjalės dhe jo qė ėshtė mėkat, por ėshtė dhunė e shtypje, kur mbeten fjalėt e njė gjuhe botėrore tė kohės, si gjuhė e Natyrės, si gjuhė e Zotit - dhanėti njeriut e tė zhduken nėpėr gjenerata edhe tė flasim e mos tė dijmė ēfarė flasim - kur kemi mundėsi e nuk ia dijmė kuptimin fjalės sė pėrdredhur, tė falsifikuar, tė detyruar, tė imponuar!
Ti po flet pėr normen, e janė nė hall edhe vet ata qė bėnė normen, se kur nuk munden tė bėjnė diē, duhet ndihmuar - dikush duhet ta bėjė normen, e persosi, ta spikati - asgjė as norma nuk persoset vetiu, se thash: norma nuk piku nga qielli! A ka ma mjerim, se ta flasėsh fjalėn, e mos tė ia dijsh kuptimin - por tė orientohesh si i vėrbėri me shkop, duke pyetur: kush e paska, kah erdhi, pse erdhi, kah po shkon...?! Kur e kemi nė Shqipen madhore! Ėshtė mallkim i Shqipes, nėse nuk e bėjmė!
* fjala pellgazgjike, ėshtė ai tingulli gj, ngase del pellgazike, ku tingujt s,z, evolojnė sipas theksimit nė tė shprehurit, (letargjike, kirurgjike, morfologjike, biologjike, fiziologjike, ...) ndoshta u bė pėr dallim nga tjerat gjuhė panevojė, ashtu sikur ėshtė pėrdorimi (pėrgojimi) i tingullit ė, vendepavend, gjoja si theksime shqipe, qė sotetutje kemi probleme studimi e njohjeje tė drejtė botėrisht - e ai gj, si forcė theksimi fuqizimi fonetik, sikurse kemi joevoluim tingujsh s,z (tiranas, prishtinas, dukagjinas, janinas, makedhonas, epirotas...), bėn edhe - pellgasike.
Orfe- advancues
- Numri i postimeve : 740
Registration date : 02/11/2008
Faqja 1 e 1
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi