TALENTI I LINDUR APO I FORMUAR
Faqja 1 e 1
TALENTI I LINDUR APO I FORMUAR
(nė mungesė tė njė forumi psikologjie, po postoj kėtu)
Tė nderuar, pikėrisht kėtu shihet vlera e secilit, kur shkruan sipas njohurive tė veta, secili mund tė japi mendimet e veta, por jo edhe definime, se tjetėr ėshtė ēka mendoj unė, e krejt tjetėr, ēka definon shkenca, por nuk do tė thot, se edhe vet shkenca ka definime reale pėr gjithēka, ēfarė edhe thohet 'udhė e hapur', 'ēėshtje e hapur' pėr atė ēėshtje qė nuk ėshtė derfinuar ende, udhė e hapur, qė pret udhėzuesin e ri...
Thash ma heret: talenti - intel - inteligjenca = inteligjencia, bashkėsia e inteligjencės sė njė kombit.
Nė moshė tė re, nuk kemi tė bėjmė me inteligjencė, por me talent, mėnēuri, e kulmi i talentit (qė duhet tė jetė - telent, qė i prinė inteligjencės, in+tel, qė unė e spjegoj, jo siē thonė fjalorėt, qė vie nga lat. intelectus, por kjo ėshtė krejt illirishte me sufiks - us, qė kuptoj njė mendje tė hollė, mendje-tel, njeri me mendje tė hollė, mendjehollė, qė e shpon telin, thot populli ynė). Poashtu edhe emri Aristotel-i, ėshtė krejt shqip, aristo=zotėri, tel=mendje tel, mendjehollė, qė shpon telin (sa i thellė ėshtė populli ynė, e sa budallenj bėri disa qė as me tarrakop nuk ia gjenė trutė, thot populli ynė, por ėshtė edhe fjala e urtė - prej tė mirit del i keqi dhe anasjelltas, prej tė menēurit del budalla dhe anasielltas, qė ka tėbėj me genin trashėgues, faji pėr keq - lidhjet e gjakut, martesat, rrethi etj.) Pra, aristoteli=zotiteli dhe krejt rrėnja e themes - tel-i.
Asnjė gjuhė e botės, nuk i thot - telit - tel, fije metalike e hollė, apo shumė e hollė,bile ka fijeteli qė vėshtirė shihen me sy,kibernetikė etj., veē shqipja i thot telit - tel, telefon, telegraf... ku unė nuk i them telefon, por TELEZON, TELEZONI, zoni i telit (as zani, as zėri, po zoni, illirishte, arbanishte) ZONI I TELIT, TELEZONI... gjuhet tjera i thonėkrejt ndryshe telit: zhica, wire....
Unė fjalėn intel, si rrėnja e fjalės- inteligjencė, e thom - in+tel, nė tel, brenda telit, duke u nisur nga shprehja - e shpon telin, ia ēelė vrimen telit, mendjehollė, mendjetel...
Talenti, si t e l e n t u s, illirishte, ėshtė greqizuar, nga rrėnja - tel=tal, gr. talanton (qė edhe ajo ishte dialekt illirishte), ėshtė vetia, cilėsia e veēantė psikologjike e njeriut, si veēanėti, dhunėti natyrore, e zotit, me nxierrė, njoftė diē
tė vėshtirė mendore, aftėsi, zotėsi krijuese e njeriut, nėēdo fushė tė diturisė, si gjeneralizim mėnēurie dhe si profesionalizėm i njė fushe diturie tė caktuar. Do thosha.
Talenti ėshtė me origjinė, me piri, e ka me piri, me gen, tė jetė geni=gjeni, gjeniu, gjenialiteti, ku lindet tek persona tė caktuar, veē 5% dhe formohet e zhvillohet tek njeriu i veēantė, e shkalla ma e lartė, arrinė tek femrat 18-22 vjeēe, e tek mashkujt 22-26 vjeēare, tevona veē formohet e zhvillohet, pėrsoset gjatė gjith jetės sė njeriut, deri nė vdekje vetėm vdekje fizike tė tij dhe inteligjenca e tij rron pėrgjithmonė nė veprat e tij.
Inteligjenca ėshtė vetia, aftėsia, zotėsia e veēantė mendore psikologjike e personalitetit tė njeriut, zgjuarsia, mėnēuria e tė kuptuarit, definuarit: krijues, artistik, drejtues, shkencor, oratorik, gjurmues, hulumtues, deri nė instancat kombėtare dhe botėrore.(IC, CIA etj.)
Intelektual-i, njeriu qė me aftėsinė, zotėsinė e vet, arrinė nė shkallė kombėtare, si qėndrim i palėkundshėm, nė proceset e jetėsh shoqėrore, artistike, politike, ekonomike e shkencore.
Inteligjencia - bashkėsia e intelektualėve tė njė kombit, mėnēuria e njė popullit, pra kombi ėshtė ajka e popullit,yndyra e inteligjencės sė njė popullit, kurse nocioni populli - ėshtė symbioza e gjith pjesėtarėve tė njė bashkėsie gjenetike njerėzore, me njė gjuhė, kulturė, histori e gjenealogji, tė veēantė nga popujt tjerė.
Nė nocionin - popull, bejnė pjesė tė gjith tok: tė diturit e budallenjt, atdhetarėt e tradhėtorėt, spijujt e luftėtarėt e vėrtetė, qė nuk hanėme dy lugė, punėtorėt e parazitėt, filozofėt e demagogėt, tė gjith tė mirėt e tė kėqinjt e njė gjuhe gjaku e historiografie.
Personaliteti pėrbėhet nga tre faktorė:
1. Talenti qė e bie nė jetė, e trashėgon
2. Trashėgimi gjenetik (kah ama, apo ati)
3. Rrethi shoqėror
Po sipas studimeve psikoanalitike, rolin kryesor e mbanė rrethi shoqėror, sepse ai mund ta fitoi, pėrsosi, zhvilloi talentin e njė njeriut - por edhe mund ta dobėsoj, neutralizoj, shkatrroj e ta zhduki talentin e njė njeriut - tek rrethi shoqėror fatkeq, tragjik pėr vetveten!
(Julutemi, mos e merrni shitje as blerje mendesh, por vetėm tė mėsojmė bashkarisht diē qė nuk e kemi ditur)
Tė nderuar, pikėrisht kėtu shihet vlera e secilit, kur shkruan sipas njohurive tė veta, secili mund tė japi mendimet e veta, por jo edhe definime, se tjetėr ėshtė ēka mendoj unė, e krejt tjetėr, ēka definon shkenca, por nuk do tė thot, se edhe vet shkenca ka definime reale pėr gjithēka, ēfarė edhe thohet 'udhė e hapur', 'ēėshtje e hapur' pėr atė ēėshtje qė nuk ėshtė derfinuar ende, udhė e hapur, qė pret udhėzuesin e ri...
Thash ma heret: talenti - intel - inteligjenca = inteligjencia, bashkėsia e inteligjencės sė njė kombit.
Nė moshė tė re, nuk kemi tė bėjmė me inteligjencė, por me talent, mėnēuri, e kulmi i talentit (qė duhet tė jetė - telent, qė i prinė inteligjencės, in+tel, qė unė e spjegoj, jo siē thonė fjalorėt, qė vie nga lat. intelectus, por kjo ėshtė krejt illirishte me sufiks - us, qė kuptoj njė mendje tė hollė, mendje-tel, njeri me mendje tė hollė, mendjehollė, qė e shpon telin, thot populli ynė). Poashtu edhe emri Aristotel-i, ėshtė krejt shqip, aristo=zotėri, tel=mendje tel, mendjehollė, qė shpon telin (sa i thellė ėshtė populli ynė, e sa budallenj bėri disa qė as me tarrakop nuk ia gjenė trutė, thot populli ynė, por ėshtė edhe fjala e urtė - prej tė mirit del i keqi dhe anasjelltas, prej tė menēurit del budalla dhe anasielltas, qė ka tėbėj me genin trashėgues, faji pėr keq - lidhjet e gjakut, martesat, rrethi etj.) Pra, aristoteli=zotiteli dhe krejt rrėnja e themes - tel-i.
Asnjė gjuhė e botės, nuk i thot - telit - tel, fije metalike e hollė, apo shumė e hollė,bile ka fijeteli qė vėshtirė shihen me sy,kibernetikė etj., veē shqipja i thot telit - tel, telefon, telegraf... ku unė nuk i them telefon, por TELEZON, TELEZONI, zoni i telit (as zani, as zėri, po zoni, illirishte, arbanishte) ZONI I TELIT, TELEZONI... gjuhet tjera i thonėkrejt ndryshe telit: zhica, wire....
Unė fjalėn intel, si rrėnja e fjalės- inteligjencė, e thom - in+tel, nė tel, brenda telit, duke u nisur nga shprehja - e shpon telin, ia ēelė vrimen telit, mendjehollė, mendjetel...
Talenti, si t e l e n t u s, illirishte, ėshtė greqizuar, nga rrėnja - tel=tal, gr. talanton (qė edhe ajo ishte dialekt illirishte), ėshtė vetia, cilėsia e veēantė psikologjike e njeriut, si veēanėti, dhunėti natyrore, e zotit, me nxierrė, njoftė diē
tė vėshtirė mendore, aftėsi, zotėsi krijuese e njeriut, nėēdo fushė tė diturisė, si gjeneralizim mėnēurie dhe si profesionalizėm i njė fushe diturie tė caktuar. Do thosha.
Talenti ėshtė me origjinė, me piri, e ka me piri, me gen, tė jetė geni=gjeni, gjeniu, gjenialiteti, ku lindet tek persona tė caktuar, veē 5% dhe formohet e zhvillohet tek njeriu i veēantė, e shkalla ma e lartė, arrinė tek femrat 18-22 vjeēe, e tek mashkujt 22-26 vjeēare, tevona veē formohet e zhvillohet, pėrsoset gjatė gjith jetės sė njeriut, deri nė vdekje vetėm vdekje fizike tė tij dhe inteligjenca e tij rron pėrgjithmonė nė veprat e tij.
Inteligjenca ėshtė vetia, aftėsia, zotėsia e veēantė mendore psikologjike e personalitetit tė njeriut, zgjuarsia, mėnēuria e tė kuptuarit, definuarit: krijues, artistik, drejtues, shkencor, oratorik, gjurmues, hulumtues, deri nė instancat kombėtare dhe botėrore.(IC, CIA etj.)
Intelektual-i, njeriu qė me aftėsinė, zotėsinė e vet, arrinė nė shkallė kombėtare, si qėndrim i palėkundshėm, nė proceset e jetėsh shoqėrore, artistike, politike, ekonomike e shkencore.
Inteligjencia - bashkėsia e intelektualėve tė njė kombit, mėnēuria e njė popullit, pra kombi ėshtė ajka e popullit,yndyra e inteligjencės sė njė popullit, kurse nocioni populli - ėshtė symbioza e gjith pjesėtarėve tė njė bashkėsie gjenetike njerėzore, me njė gjuhė, kulturė, histori e gjenealogji, tė veēantė nga popujt tjerė.
Nė nocionin - popull, bejnė pjesė tė gjith tok: tė diturit e budallenjt, atdhetarėt e tradhėtorėt, spijujt e luftėtarėt e vėrtetė, qė nuk hanėme dy lugė, punėtorėt e parazitėt, filozofėt e demagogėt, tė gjith tė mirėt e tė kėqinjt e njė gjuhe gjaku e historiografie.
Personaliteti pėrbėhet nga tre faktorė:
1. Talenti qė e bie nė jetė, e trashėgon
2. Trashėgimi gjenetik (kah ama, apo ati)
3. Rrethi shoqėror
Po sipas studimeve psikoanalitike, rolin kryesor e mbanė rrethi shoqėror, sepse ai mund ta fitoi, pėrsosi, zhvilloi talentin e njė njeriut - por edhe mund ta dobėsoj, neutralizoj, shkatrroj e ta zhduki talentin e njė njeriut - tek rrethi shoqėror fatkeq, tragjik pėr vetveten!
(Julutemi, mos e merrni shitje as blerje mendesh, por vetėm tė mėsojmė bashkarisht diē qė nuk e kemi ditur)
Orfe- advancues
- Numri i postimeve : 740
Registration date : 02/11/2008
Faqja 1 e 1
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi